Pranešime spaudai rašoma, kad RC direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius, kuruojantis projektą, prisipažino, kad jam apmaudu dėl to, kaip menkinami RC ir partnerių pasiekimai, viešai pateikiama netiksli informacija ir ja remiantis tvirtinama, esą sistema neveikia, o lėšos yra veltui iššvaistytos.

Pavyzdžiui, minint RC teigiama, esą iššvaistyta virš 40 mln. eurų, nors tik trečiajame etape dalyvavęs RC panaudojo 4,9 mln. eurų iš Registrų centro kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir partneriais panaudotų 5,6 mln. eurų, o projektas yra ne kartą audituotas aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės. Iš RC skirtų lėšų per kelerius metus buvo parengtas veiklos modelis, techninė informacinės sistemos specifikacija, viešojo pirkimo techninė užduotis, sukurta ir įdiegta viena didžiausių šalies informacinių sistemų, įsigyta reikalinga kompiuterinė technika, mokama už darbą specialistams ir pan.

Taip pat, pasak A. Bagdonavičiaus, ignoruojamas faktas, kad kuriant tokio masto informacines sistemas, tobulintinų technologinių dalykų neįmanoma išvengti. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų e. sveikatos sistemos po penkerių metų nuo veiklos pradžios yra vis dar taisomos. Todėl jis siūlo verčiau matuoti bei diskutuoti, kokią naudą ši sistema sukūrė ar ateityje sukurs pacientui, gydytojui ir valstybei. Pvz., dabartinėje sistemoje pacientas gali pats matyti savo ligos istoriją (su sąlyga, kad jo gydytojas naudoja E. sveikatą), kreiptis į bet kurią E. sveikatą naudojančią gydymo įstaigą, o kadangi sistema yra pritaikyta ir kitoms kalboms, ateityje galės kreiptis į bet kurios šalies gydytoją ir prisijungęs parodyti jam savo diagnozes, atliktus tyrimus, gydymo eigą, skirtus medikamentus ir pan.

Gydytojai, savo ruožtu, E. sveikatos pagalba gali stebėti pacientui skiriamų vaistų suderinamumą, matyti ir pagal realius pacientų duomenis planuoti reikalingą ligų profilaktiką, naudotis iš dalies užpildytomis medicininėmis formomis, nesunkiai perkelti duomenis iš vienos formos į kitą ir pan. Pasak A. Bagdonavičiaus, gydytojams sukurta nemažai įrankių, tad tereikia ryžto mokytis jais pasinaudoti.

Negana to, šios sistemos naudojimas užtikrina sveikatos priežiūros sektoriaus skaidrumą, leidžia neskirti pacientams pakartotinių ir sveikatai neretai žalingų tyrimų. Valstybės rankose atsidūrė ir gydymo paslaugų apskaita, kurią galima analizuoti ir taikyti reformuojant sistemą bei prisitaikant prie pacientų ir gydytojų poreikių.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų IT vadovas Giedrius Leimanas pabrėžė, kad visuomenė, matyt, tikėjosi, kad sistemą visi gydytojai ims naudoti nuo pat pirmos jos veiklos dienos. Tačiau, anot jo, svarbu suprasti, kad tam reikalinga daug mokytis. Pvz., jo atstovaujamos klinikos didelį proveržį pildant ambulatorinius sveikatos įrašus, išrašant e.receptus pasiekė 2016 m. antroje pusėje, ir šie skaičiai kas mėnesį auga kartais.
Vilnius dirbantis šeimos gydytojas Andrius Bleizgys sako, kad gydytojai neretai naudojasi sena technika, pastebimas gana žemas kompiuterinis raštingumas, todėl gali vangiau naudotis E. sveikata. Taip pat, pasak gydytojo, trukdo tai, kad neretai didelės sveikatos priežiūros įstaigos neperduoda duomenų į E. sveikatą, todėl gydytojai gaišta laiką iš naujo klausdami pacientų apie jų sveikatos istoriją, tyrimus ir pan.

Skaičiai patvirtina, kad E. sveikata veikia, o jos naudojimas kas mėnesį pastebimai aktyvėja. Pavyzdžiui, per metus nuo 2016 š.m. birželio iki 2017 m. birželio bendras medicininių įrašų pateikimo skaičius išaugo nuo 15,6 tūkst. per mėnesį iki 368 tūkst. per mėnesį, o mėnesio eigoje išrašomų e. receptų skaičius išaugo nuo 6 tūkst. iki 157 tūkst.

Sprendimas priimtas neatsitiktinai

Ministrų kabineto protokoliniu sprendimu, nuo 2018 m. liepos 1 d. naujuoju „E. sveikatos“ sistemos pagrindiniu tvarkytoju turėtų tapti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Kaip ir iki šiol, „E. sveikatos“ visapusišku valdytoju ir toliau išliks Sveikatos apsaugos ministerija.

Tai reiškia, kad pradedami rengti reikiami teisės aktai, Vyriausybės nutarimas, atliekami kiti būtini paruošiamieji darbai, kaip šią vieną didžiausių sveikatos priežiūros elektroninių platformų perduoti iš dabar esamo techninio sistemos prižiūrėtojo – „Registrų centro“.

Toks sprendimas priimtas neatsitiktinai. Būtent šiuo žingsniu pradedami didžiuliai pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje, susiję su elektroninių paslaugų populiarinimu ir tolimesniu jų diegimu mūsų šalies gydymo įstaigose.

Be to, su šios „E. sveikatos“ sistemos techninės priežiūros perkėlimu į VLK siejama ir daugiau teigiamų dalykų. Tai leis sėkmingai ir sklandžiai įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurios yra svarbios, siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų naudojimą bei užtikrinti efektyvesnį „E. sveikatos“ veikimą, aktyvesnį visos Lietuvos gydymo įstaigų įsitraukimą į „E. sveikatą“.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabar svarbiausia yra užtikrinti, kad ši valstybei brangiai – keliasdešimties milijonų eurų – kainavusi „E. sveikatos“ sistema pradėtų veikti pilnu pajėgumu.

„Būtų pernelyg didelė prabanga šias investicijas nubraukti ar išmesti į šiukšlių dėžę. Kitaip ir negalime elgtis – turime užtikrinti, kad visi šios sistemos įrankiai veiktų sklandžiai jau nuo kitų metų sausio. Tam pasiruošti raginamos ir visos mūsų šalies gydymo įstaigos. Kelio atgal tikrai nėra. Juk gyvename technologijų ir inovacijų aukso amžiuje. Be to, daugelis gydymo įstaigų noriai ir jungiasi prie šios sistemos, išrašoma vis daugiau el. receptų. Tad to dar nepadariusios, raginamos kuo greičiau jungtis prie bendros „E. Sveikatos“ sistemos“, - sako ministras A. Veryga.

Ministro A. Verygos nuomone, „E. Sveikata“ turi būti sveikatos priežiūros sistemoje, nes taip bus paprasčiau ją tobulinti, identifikuoti ir šalinti trūkumus. Tad natūralu, kad toks kompetencijų centras veiktų būtent sveikatos sistemoje, kur sėkmingai veikia ir kitos el. paslaugos.

Prieš oficialiai perimant „E. sveikatos“ sistemos techninę priežiūrą, vyks parengiamieji darbai. Vienas svarbiausių – VLK atliks nuoseklų auditą, kuriuo bus identifikuota dabartinė „E. sveikatos“ būklė. Taip pat bus sudarytas konkretus veiksmų planas, kaip ši sistema turės būti technologiškai sutvarkyta, kad pradėtų veikti dar efektyviau ir visapusiškai palengvintų darbą medikams, tarnautų pacientams. Pavyzdžiui, visiškai atsisakant popierinių receptų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)