Viena iš minėtų 56 moterų buvo ir DELFI pašnekovė Ingrida (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ką reiškia ikivėžiniai pakitimai, nulinė stadija, kuo tokia diagnozė skiriasi nuo kitų stadijų vėžio ir ką turi žinoti kiekviena moteris – pacientės ir gydytojos pasakojimuose.
Diagnozė labai išgąsdino
Ingridai - 28-eri.
„Pirmąjį kartą tikrinausi, kai man buvo 25-eri ir jokių pakitimų tuo metu nebuvo rasta, bent jau neatsimenu, kad gydytoja būtų kažką minėjusi. Praėjusių metų pavasarį pastebėjau keistų darinių šalia lytinių lūpų ir kadangi jie nepraėjo per porą mėnesių, kreipiausi į ginekologę. Taip pat dažnai jausdavausi apatiška, pervargusi ir mieguista, bet nežinau kiek tai susiję. Ginekologė nustatė, kad tai lytinių lūpų papilomos (karpos) ir pasiūlė kreiptis į chirurgą, kad pašalintų su lazeriu, ką ir padariau. Taip pat pasiūlė profilaktiškai pasidaryti PAP testą. PAP testo metu buvo rasta nežymių pakitimų ir pasiūlyta atvykti pakartotinio tyrimo po 4-6 mėnesių, tačiau mane toks atsakymas neramino ir paklausiau ar galima kažkokius papildomus tyrimus pasidaryti dabar. Tad pasidariau mokamą skystos terpės tyrimą, kadangi jis tikslesnis ir šiuolaikiškesnis nei paprastas PAP.
Skystos terpės PAP tyrimo atsakymuose buvo nurodyta, kad rasta daugiau priešvėžinių pakitimų nei pirmąjį kartą. Taip pat tuometinė mano ginekologė pasiūlė kreiptis pas gydytoją Elektrą Teiberienę dėl kolposkopijos, pas kurią vėliau persirašiau visam laikui, nes labiau patiko jos tikslumas ir bendravimo būdas (gydytoja nurodydavo visus pliusus ir minusus, galimas pasekmes be išvedžiojimų, kas iš esmės man labiau tiko ir patiko)“, - pasakojo mergina.
Kolposkopijos metu gydytoja matė, kad yra 2-3 tipo priešvėžinių pakitimų. Ji pasiūlė papildomai pasidaryti ŽPV bei lytiškai plintančių ligų tyrimus.
„ŽPV testas parodė, kad turiu du pačius pavojingiausius ŽPV 16 ir 18 tipus, kurie yra vieni pagrindinių gimdos kaklelio vėžio sukėlėjų. Kiek teko skaityti, tai ŽPV skirtingu gyvenimo periodu turi apie 80-90% visų žmonių, tačiau labai skiriasi tipai ir jų pasekmės, taip pat kitiems jie atsiranda ir išnyksta net nepastebėjus ir nesukėlus absoliučiai jokių šalutinių poveikių. Lytiškai plintančių ligų nebuvo rasta, ačiū dievui. Kadangi pakitimai buvo priešvėžiniai, sutarėme su gydytoja, kad imsiuosi visų priemonių stiprinti imunitetą ir susitiksime po 3 mėnesių pakartotiniam skystos terpės PAP, ir jeigu reikės, biopsijai. Pakartotinis PAP parodė, kad pakitimai išliko tokie patys ir gydytoja pasakė, kad reikės atlikti biopsiją. Iš tiesų, labai nuliūdau, nes tuos paskutinius mėnesius gyvenau labai sveikai: valgiau sveiką maistą, atsisakiau saldumynų, rūkydavau tik retkarčiais, vengiau alkoholio ir vakarėlių, taip pat daug skyriau laiko poilsiui ir miegui.
Biopsiją atliko mano gydytoja dienos stacionare, ji truko vos keletą minučių. Seselės ir gydytoja jos metu elgėsi labai ramiai ir palaikančiai, kas man suteikė daugiau pasitikėjimo ir pozityvumo. Biopsijos metu nelabai ką jaučiau, tik užuodžiau keistą svylančios mėsos kvapą, nes su elektrine kilpa buvo imami kelių milimetrų dydžio mėginėliai iš skirtingų gimdos kaklelio vietų. Iš tiesų, labiau bijojau prieš biopsiją nei jos metu ar po jos, kelias naktis prieš tai negalėjau ramiai sudėti bluosto ir skaičiau visą įmanomą literatūrą apie gimdos kaklelio vėžį, biopsiją ir kitus tyrimus. Po biopsijos iškart grįžau namo, išgėriau įprastų nuskausminamųjų, bet kažkokių didelių nepatogumų nepastebėjau ir sekančią dieną ėjau į darbą. Iškart po biopsijos šiek tiek kraujavau ir man buvo pasakyta nesportuoti 10 dienų, tačiau nesusilaikiau ir pradėjau sportuoti po 4 dienų nuo biopsijos dėl ko atsinaujino kraujavimas ir išskyros, kurios nustojo po kelių dienų“, - atvirai dėstė pašnekovė.
Biopsijos atsakymas buvo gautas labai greitai, mažiau nei per porą savaičių ir jis buvo prastesnis negu atsakymai iki tol: rasti ne tik 2-3 tipo priešvėžiniai, bet ir 0 stadijos vėžiniai pakitimai.
„Sužinojusi atsakymą apsipyliau ašaromis gydytojos kabinete, nes nesitikėjau prastesnio atsakymo. Bandžiau tartis, kad konizacija būtų atlikta po poros mėnesių, bet gydytoja primygtinai siūlė nelaukti ir darytis kuo greičiau. Draugė rekomendavo pažįstamą ginekologą, kuris ir atliko konizaciją sekančia savaitę. Labiau bijojau ne pačios konizacijos, bet narkozės, kadangi nesu jos dariusis ir labai baimino po jos sekantis pykinimas. Tad sutariau su daktaru, kad konizaciją padarys su vietine nejautra.
Konizacija truko labai trumpai, gal 15 minučių įskaitant visą pasiruošimą ir trumpą konsultaciją. Konizacijos metu iš tiesų nieko nejaučiau, nes man buvo pritakyta vietinė nejautra. Kraujavimo nebuvo, bet gydytojas rekomendavo visas 4ias savaites, kol sveiksiu, naudoti higieninius paketus, nesportuoti ir neturėti lytinių santykių bei išgerti antibiotikų bei probiotikų dozę. Iškart po konizacijos grįžau namo, sekančias porą dienų man buvo silpna ir pykino, nesinorėjo nieko valgyti, bet įtariau, kad tai labiau dėl antibiotikų (nes turiu jautrų skrandį) poveikio nei dėl pačios konizacijos, po kurios nejaučiau jokio skausmo ar nepatogumo. Kaip gydytojas ir minėjo, praėjus porai savaičių po procedūros gali prasidėti kraujavimas ir tepliojimas, nes nuo tų vietų iš kur buvo paimti audinių mėginiai konizacijos metu, po poros savaičių pradeda kristi šašai“, - aiškino Ingrida.
Konizacijos atsakymai buvo neblogi, nes pašalinti 0 stadijos vėžiniai pakitimai, tik ties pjūvio kraštais liko 2 tipo priešvėžiniai pakitimai. Tai iš esmės reiškia, kad visiškai jie nebuvo pašalinti, tačiau nėra suvėžėję. Taip pat konizacijos metu buvo pašalintos labai mažos gimdos kaklelio dalys, kas, anot gydytojo, neturės įtakos galimybei pastoti ar nėštumui ateityje.
„Nuvežiau atsakymus savo gydytojai E. Teiberienei ir sutarėme, kad pasirodysiu skystos terpės PAP tyrimui praėjus trims mėnesiams po konizacijos bei taip pat profilaktiškai lankysiuosi dar keletą kartų kas 4-6 mėnesius, kol atsakymai bus visiškai neigiami. Taip pat, jei pakitimai taptų vėžiniai, kad man būtų atlikta pakartotinė biopsija tose vietose, nes dėl ŽPV 18 ir 16 tipų išlieku aukštos rizikos grupėje. Kaip paaiškino gydytoja ŽPV 18 ir 16 tipai gali išlikti organizme ir porą metų, tad rizika išlieka, tačiau dabar žinau, kaip elgčiausi vėl gavusi prastesnius atsakymus ir kad nereikia bijoti ar panikuoti, o geriau iškart imtis veiksmų ir esant poreikiui atlikti minimalią biopsiją, kad tik būtų pašalintos tos pakitusios ląstelės.
Kai dabar žiūriu į situaciją iš šalies, suprantu, kad iš esmės man sunkiausia kiekvieną kartą būdavo sulaukti atsakymų. Prieš vizitą pas gydytoją negalėdavau sudėti bluosto iki ryto, gavusi atsakymus ir pakalbėjusi su gydytoja jausdavausi ramiau, nes jaučiau, kad manimi rūpinasi profesionalai ir nėra padėties be išeities. Taip pat gydytoja minėjo, kad nors man 28-eri, bet galėčiau pasiskiepyti nuo kitų ŽPV tipų, kurių yra visa puokštė, kadangi nesu ištekėjusi ir neturiu gyvenimo draugo, o nežinia ką galiu netyčia sutikti ateityje ir kokius ŽPV tipus turės tas žmogus. Vyrai yra ŽPV nešiotojai taip pat, tik jiems jis nepasireiškia arba pasireiškia kitais simptomais ir aišku gimdos kaklelio vėžio nesukelia, nes jie tiesiog jo neturi. Tad rimtai svarstau apie galimybę pasiskiepyti“, - atviravo pašnekovė.
Šiuo metu mergina jaučiasi tikrai gerai, nes prieš konizaciją jau buvau susitaikiusi, kad atsakymai gali būti blogi ir gali tekti šalinti gimdos kaklelį ar net gimdą, teko apsvarstyti visus įmanomus variantus.
„Bet gavus geresnius atsakymus nei tikėjausi, gyvenimas tarsi nušvito naujomis spalvomis. Labai džiaugiuosi, kad gydytoja įkalbėjo nedelsti, nes pakitimai tikrai galėjo tapti dar didesni ir blogesni. Manau, kad tokių dalykų tikrai nereikėtų atidėlioti ir pasitikėti gydytojais, ypač jei matai, kad jie primygtinai siūlo darytis procedūrą ar tyrimą. Praėjusius nepilnoms keturioms savaitėms po konizacijos pradėjau vėl sportuoti ir jokių neigiamų pokyčių nepastebėjau, taip pat mėnesinių ciklas yra visiškai normalus ir net, kaip juokauju, pagal jį būtų galima sudarinėti kalendorių, nes jis būna tiksliai tą dieną, kaip numatytas.
Esu be galo laiminga ir kartais jaučiuosi kaip gimusi po laiminga žvaigžde, kad po pirmųjų atsakymų turėjau įtarimą ir keistą nuojautą ir kad paprašiau papildomų tyrimų, nes dabar nežinia kaip viskas būtų pasibaigę. Taip pat labai džiaugiuosi, kad patekau pas gydytoją E. Teiberienę, kurios racionalus protas ir aiškiai išdėstomos pasekmės/gydymo variantai privertė mane nedelsti ir imtis priemonių. Gal kitiems ir nepatinka toks gydytojos konkretumas, bet man jis labai tinka ir esu jai be proto dėkinga už atvirumą, o ne bereikalingą guodimą arba bandymą vaizduoti situaciją geriau nei ji yra iš tiesų (kaip žinau, kad daro kitos gydytojos. Kitu atveju galbūt būčiau delsusi su procedūromis ir šiandien lankyčiausi onkologiniame“, - sakė Ingrida.
Dabar kalbėdama su savo draugėmis ir pažįstamomis ji atvirai pasakoja visą situaciją ir siūlo joms remtis jos pavyzdžiu, nebijoti ir nedelsti - keletas draugių jau pasitikrino.
„Taip pat sužinojau, kad mano atvejis visai nėra išskirtinis ir kad nemažai mano draugių, pažįstamų taip pat atliko biopsiją ar konizaciją. Moterys tiesiog apie tai nelabai kalba, o turėtų. Gimdos kaklelio pakitimai ar ŽPV nėra ir neturėtų būti stigmatizuojami arba vertinami kaip mirties nuosprendis bei laisvo seksualinio elgesio pasekmė, nes reikia suprasti, kad galima užsikrėsti ir nuo vienintelio partnerio ar net savo sutuoktinio. Viliuosi, kad ilgainiui vis daugiau moterų supras, kad ginekologinė sveikata yra tokia pati svarbi kaip ir aukšta temperatūra, stiprus kosulys, skaudantis dantis ir pan., dėl kurių nedelsdami kreipiamės į gydytojus.
Ginekologų nereikėtų bijoti, priešingai, bent kas porą metų pasitikrinti vidaus organus, įskaitant gimdos kaklelį ir gimdą, turėtų būti kiekvienos save mylinčios moters pareiga, nes dažniausiai nėra jokių simptomų. Kiek domėjausi, nereguliarus kraujavimas ne mėnesinių metu arba skausmas atsiranda tik paskutinėse vėžio stadijose. Taip pat gavus netikslius atsakymus reikėtų prašyti pakartotinių/ papildomų tyrimų bei esant reikalui atlikti visas reikiamas procedūras tam, kad užkirsti kelią vėžiui. Bei jei nepatinka esamas gydytojas, persirašyti pas kitą ko rasi sau labiausiai tinkamą specialistą. Beje visas procedūras atlikau valstybinėse poliklinikose ir jų paslaugomis esu visiškai patenkinta, tikrai nemanau, kad privačioje klinikoje būčiau gavusi kitokias paslaugas.
Kas kitas, jei ne pati, save mylėsi ir pasirūpinsi. Reikia prisiminti, kad tu turi tik vieną kūną ir jį reikia mylėti ir juo rūpintis kasdien, ir ne tik išoriškai gražinant kosmetika ar kremais. Plius, visa šita situacija man padėjo tikrai labiau pamilti save, savo kūną, jį labiau gerbti ir pakeisti gyvenimo būdą į kur kas sveikesnį. Tačiau pereiti tokį daugiau nei metus stresą man kėlusį kelią nelinkėčiau nė vienai, nes kiekvienam jo ir jo šeimos sveikatos problemos atrodo kaip didžiausia gyvenimo tragedija. Tad geriau kur kas anksčiau pasitikrinti, nelaukti kol situacija pasidarys rimta ir reikės chirurginės intervencijos“, - istoriją reziumavo vilnietė.
Statistika keičiasi
Gimdos kaklelio vėžys susiformuoja tada, kai gimdos kaklelio gleivinėje pakitusios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, išplinta į aplinkinius organus bei audinius. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios (atipinės), tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėja Elektra Teiberienė aiškino, kad ikivėžinius pokyčius galima nustatyti reguliarai atliekant citologinį PAP bei kitus tyrimus.
Lietuvoje sėkmingai vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kuri yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Jos gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Programa veikia jau 2004 m.
E. Teiberienės teigimu, moteris gimdos kaklelio pokyčių dažniausiai nė nenumano, tad tik gydytojas gali padėti užkirsti ligai kelią.
„Jei profilaktinio tyrimo metu randame pokyčius, atliekame tikslesnį tyrimą, pavyzdžiui, gimdos kaklelio tyrimą iš skystos terpės. Jis, deja, yra mokamas. Jei šio tyrimo atsakymai rodo patologinius pokyčius, toliau aiškinamės, ar moteris turi ŽPV virusą, ar pokyčiai yra gilesniuose sluoksniuose. Neutraliems pokyčiams naudojamas terminas ASCUS, kuris apibūda ląsteles, kurių pokyčiai didesni už reaktyvius, bet dar neliudija apie ikinavikinius pokyčius. Tokiu atveju po pusės metų tyrimas kartojamas nemokamai. Dar viena procedūra – kolposkopija, kai gydytojas per mikroskopą įvertina gimdos kaklelio pokyčius. Jei pokyčiai II ir III laipsnio, dažniausiai prireikia ir gimdos kaklelio biopsijos“, - DELFI pasakojo Moterų klinikos vedėja.
Pacientėms, kurių gimdos kaklelyje yra kokių defektų, žaizdelių, tyrimą rekomenduojama atlikti kartą per metus, o ne kas trejus metus.
Tai, ar ikivėžiniai pokyčiai „supiktybės“, priklauso nuo daugelio faktorių.
„Viskas priklauso nuo to, ar moteris turi ŽPV, koks jos imunitetas. Vaisto nuo gimdos kaklelio pokyčių mes neturime. Dėl to ir yra svarbus moters stebėjimas ir, remiantis papildomų tyrimų rezultatais, tai daroma kas pusę metų, kas metus ar kas trejus“, - aiškino Centro poliklinikos atstovė.
Nuo 2016 m. Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje pasiekta naujovė - mergaitės nemokamai skiepijamos nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Gimdos kaklelio vėžys kasdien Lietuvoje diagnozuojamas dviems moterims. Kas antra susirgusioji miršta. Dauguma jų net nežino, kad ligą sukelia virusas, kuris plinta per lyties organų odos ar gleivinių sąlytį.
Rekomendacija skiepyti mergaites remiasi mokslo įrodymais. Pirmiausia, tai, jog žmogaus papilomos virusas plinta lytinio kontakto metu. Pasak gydytojų, galima pradėti skiepyti mergaites nuo 9 metų, tačiau optimali skiepijimų grupė yra 11–14 metų amžiaus mergaitės, nes ŽPV skiepų esmė – skiepijama, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą, t.y. iki lytinio gyvenimo pradžios. Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms mergaitėms. Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Kartais keliami klausimai, kodėl reikia skiepyti dukrą, jei ji dar neturi lytinių santykių? Gydytojų argumentas aiškus – vakcina nuo ŽPV, kaip ir kiti skiepai, padeda išvengti ligos. Tai reiškia, kad skiepai geriausiai veikia, kol nebuvo jokio kontakto su ŽPV, ypač su 16 ir 18 ŽPV tipais, kurie, kaip įrodyta mokslo, gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, infekuotumas ŽPV siekia 92 proc., vyrauja ŽPV 16 tipas.
„Yra dar kitas dalykas – moterys apskritai nenori, bijo eiti pas ginekologą. Dažnai girdžiu tokį argumentą – aš nieko nejaučiu, man nereikia. Arba moteris įsitikinusi, kad jei neturi lytinių santykių, tai ji saugi. Priešingai, tos moterys, kurios turi lytinių santykių, greičiau pajunta pokyčius organizme, joms anksčiau atsiranda tepančios išskyros. Tuo tarpu moteris be lytinių santykių neturi kontaktinio kraujavimo ir mano, kad jai viskas gerai“, - aiškino E. Teiberienė.
Be to, moters nesaugo nei jaunas, nei vėlyvas amžius.
„Esu turėjusi ir 21-erių, 22-ejų pacienčių, kurioms po operacijų nustatytas nulinės stadijos vėžys. Esant nulinės stadijos vėžiui, moteris dvejus metus tikrinasi kas pusę metų ir po to ji pereina į „sveikų žmonių“ kategoriją, ir neprireikia nei chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Todėl mūsų tikslas ir yra laiku „pagauti“ pirmuosius pokyčius. Jei moteris kaip pridera kas metus lankytųsi pas ginekologą, galėtume laiku atrasti pokyčius, paskirti tinkamiausius tyrimus“, - aiškino gydytoja.
Tai puikiai iliustruoja ir praėjusių metų Centro poliklinikos duomenys.
„2016 m. pas mus atlikta daugiau kaip 10 tūkst. tyrimų. Iš jų gauti 633 patologiniai atsakymai. Iš jų buvo atlikta apie 100 biopsijų, 56 atvejais nustatyta nulinė vėžio stadija ir tik vienas „tikras“ vėžys. Ši statistika yra tikrai gera. 2007 m. „tikro“ ar net „užleisto“ vėžio atvejų nustatydavo daug daugiau, o dabar ligą aptinkame dar gana anksti. Kuo daugiau ligą aptinkame nulinėje stadijoje, tuo sveikesnė visuomenė“, - kalbėjo Moterų klinikos vedėja.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.
