Ligoninės direktoriaus pavaduotoja vaikų ligų gydytoja dr. Sigita Burokienė sako, kad Lietuvoje pediatrinė tarnyba nėra gerai sustyguota ir tai labiausiai išryškėja savaitgaliais.
„Lyg ir primirštame, kad vaikai irgi serga, turi specifinių poreikių ir staiga uždarinėjami vaikų skyriai. Pavyzdžiui, uždarytas skyrius Molėtuose. Kur vaikai važiuoja? Pas mus. Dabar uždaromas skyrius Širvintose, vėl padaugės mažųjų pacientų. Pediatrinių apylinkių mažėja ir šeimos gydytojams tenka perimti vaikų gydymą. Tačiau, jų teigimu, jie labiau užsiima profilaktika, lėtinių ligų gydymu ir kai vaikas ūmiai suserga, šį darbą geriau patikėti būtent tos srities specialistams. Taip ir gaunasi, kad Vilniaus miesto, rajono ir ten kitų apskričių vaikai suvažiuoja į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Šio skyriaus tikslas – teikti skubią pagalbą, tačiau savaitgaliais tenka priimti ir peršalimo ligų pacientus, kuriuos visgi turėtų gydyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos“, - sakė S. Burokienė.
Vaikai – kitokių poreikių pacientai, jie negali ramiai laukti savo eilės nustatytu laiku.
„Būtų gerai, jei pavyktų visus išdėlioti kas pusvalandį, paskiriant atsakingą specialistą. Realybė yra kitokia – šeštadienį tarp 12 ir 13 val. atvyko 22 vaikai. Fiziškai neįmanoma jiems visiems suteikti skubios pagalbos. Kas tada nutinka? Galime netyčia ir praleisti pro akis išties sunkiai sergantį vaiką visoje minioje. Stengiamės greitai atlikti pirminį vaiko būklės vertinimą, išmatuojame gyvybinius parametrus, įvertiname kas ir kaip atsitiko, o tada pagal tai sustatome pacientus į eilę“, - aiškino S. Burokienė.
Gydytoja pripažino, kad pusė visų vaikų atvežami dėl karščiavimo. Viena vertus, labai gerai, kad tėvai labai rūpinasi atžalų sveikata. Kita vertus – vien karščiavimas nėra liga.
„Vaikas prieš porą valandų sukarščiavo, tėvai kviečia greitąją pagalbą arba patys sėda į mašiną ir iškart atvyksta pas mus į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Norėtųsi tėvams pasakyti, kad jie paskubėjo, per anksti atvyko, nėra tų pavojingų simptomų. Gal mes, medikai, per mažai dėmesio skiriame tėvų informavimui apie tai, kada jau svarbu pagalbos ieškoti nedelsiant“, - svarstė pašnekovė.
Pirmiausiai, jos teigimu, reikia suvokti, kad aukšta temperatūra – apsauginė, gydanti organizmo reakcija.
„Jei vaikui prasidėjo infekcinis susirgimas, pakilusi temperatūra padeda organizmui kovoti su ligos sukėlėju. Kartu mes sakome, kad atsipalaiduoti nereikėtų. Yra tam tikrų simptomų, kai pagalbos reikia ieškoti nedelsiant – kviesti greitąją pagalbą ar patiems vykti į ligoninę. Tai būtų situacija, kai vaikas nereaguoja į aplinką, jo būklė itin sparčiai blogėja, vaiko odos spalva pasikeičia ir jis papilkėja ar melsta, jei vaiko kvėpavimas sutrikęs, jis dažnai kvėpuoja ar kvėpuoja labai sunkiai, jei jam traukia tarpšonkaulinius tarpus, juda nosies sparneliai. Tai rodo, kad vaiko būklė sunki. Jei greta karščiavimo atsiranda bėrimai, kurie paspaudus nenyksta, tada pagalbos reikia ieškoti nedelsiant“, - ragino pašnekovė.
Sunerimti derėtų ir tada, jei vaikas mieguistas, prastai geria, retai šlapinasi, vaiko lūpos sausos, jis verkia be ašarų, o karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip 5 dienos. Be to, kuo vaikas mažesnis, tuo karščiavimas gali signalizuoti blogesnę būklę. Tai taikytina kūdikiams iki trijų mėnesių, kuriems temperatūra pakyla virš 38 laipsnių. Jie turėtų būti gabenami pas pediatrą į ligoninę. Jei temperatūra labai staigiai pakyla vaikui iki pusės metų, jį taip reikėtų parodyti gydytojui ir leisti jam priimti sprendimą tą pačią dieną.
Vaikui sukarščiavus nereikėtų iškart griebtis vaistų temperatūrai mažinti.
„Vaistų reikia tuo atveju, jei vaikas jaučia didelį diskomfortą, jam skauda galvą. Svarbu vaiko būklę vertinti periodiškai, ne tik ryte ir vakare“, - patarė gydytoja.
S. Burokienė pasakojo, kad darbo dienomis situacija dar būna valdoma – nerimaujantys tėvai gali pasiskambinti į polikliniką, jie būtų sujungti su budinčiu gydytoju ir gautų patarimą. Tačiau savaitgaliais, ligoninės direktoriaus pavaduotojos teigimu, itin išryškėja vaikų skubios pagalbos tarnybos stygius.
Kadangi greitosios pagalbos brigadose nėra pediatrų, mažieji pacientai gabenami tiesiai į ligoninę. Tėvams būtų labai naudinga žinoti, su kuria gydymo įstaiga jo poliklinika yra sudariusi sutartį dėl pirminės pagalbos teikimo ir kur derėtų kreiptis gydytojo pagalbos savaitgalį. Daugiau informacijos – čia.
„Taip galėsime išvengti sergančių vaikų koncentracijos vienoje ligoninėje, ilgų eilių. Kai Priėmimo-skubios pagalbos skyrius yra pergrūstas, kenčia ir pacientai, ir jų tėvai, ir gydytojai. Gydytojas, slaugytojai skuba, tėvai nepatenkinti, tėvų nerimas persiduoda vaikams ir aplink susidaro labai stresinė aplinka. Būkime pasiruošę tokioms situacijoms, paklauskite savo šeimos gydytojo, ką daryti, jei vaikas imtų karščiuoti savaitgalį, kur kreiptis. Leiskime, kad skubios pagalbos skyriuje pagalbą gautų tie, kam ji išties turi būti neatidėliotina“, - reziumavo ji.
