Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sąnarių endoprotezavimui šiemet skirta 14 mln. litų. Lėšų per pastaruosius ketverius metus beveik padvigubėjo, tačiau tai menka paguoda operacijų laukiantiems ligoniams. Beveik trejus metus jie turi gyventi su kasdieniu skausmu, vartodami vaistus.
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės 1-ojo traumatologijos ortopedijos skyriaus gydytojas, medicinos mokslų daktaras Juozas Belickas tvirtina, kad medikai galėtų daugiau atlikti šių operacijų, jei būtų nuperkama daugiau endoprotezų ir būtų didesni operacinių pajėgumai.
“Ligonis ateina operuotis dėl to, kad jis dėl skausmo negali nei miegoti, nei gulėti, nei vaikščioti, - teigė gydytojas ortopedas traumatologas J.Belickas.
- Kadangi endoprotezavimo operacijos tenka laukti dvejus trejus metus, daliai ligonių dėl šio laukimo atsiranda papildomų problemų: dėl nuolatinio vaistų vartojimo suserga skrandžio ar kitomis ligomis”.
Kauno rajono gyventoją Vaidutę Vilkauskienę operavo gydytojas Juozas Belickas. Moteris iki operacijos kentė didžiulius skausmus, tačiau tikisi, kad po kelio sąnario endoprotezavimo galės normaliai vaikščioti ir kojos taip nebeskaudės. Moters tikėjimas ne be pagrindo - prieš 2,5 metų jai buvo atlikta kito kelio sąnario endoprotezavimo operacija. Ir tąkart V.Vilkauskienę operavo J.Belickas. Viskas pavyko puikiai, todėl moteris norėjo, kad ir antrą kelią operuotų tas pats gydytojas.
Pažangus gydymo būdas
“Geresni rezultatai pasiekiami, kai ligoniai operuojami esant ankstesnėms ligos stadijoms, - sakė gydytojas Juozas Belickas. - Deja, sistema tokia, kad endoprotezavimas numatomas, kai ligonio sąnariai jau pakitę, o kol jis laukia eilėje trejus metus, liga įsisenėja, didėja kojų deformacijos, stiprėja skausmai”.
Lietuvos medikai yra įvaldę sąnario endoprotezavimo operaciją vienkondiliu protezu. Operuojant šiuo metodu, keičiamas ne visas kelio sąnarys, o tik ligos pažeista vieta. Specialiais instrumentais įvedant vienkondilį protezą daromas žymiai mažesnis nei įprasta pjūvis, todėl mažiau nei per įprastinį protezavimą traumuojami minkštieji audiniai ir kaulai. Tokios operacijos buvo pradėtos daryti 2000-aisiais metais Klaipėdos ligoninėje. Pernai pirmą tokią operaciją Kaune atliko Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojas Juozas Belickas, o prieš keletą mėnesių ir Kauno medicinos universiteto klinikų medikai.
“Šis metodas taikomas, kai liga dar nėra įsisenėjusi, o kol ligonis sulaukia eilės operacijai, dažniausiai jau reikia keisti visą kelio sąnarį įprastu metodu”, - apgailestavo J.Belickas.
Operuoja sportininkus
Teikiant būtinąją pagalbą, kai sąnarys pažeistas dėl traumos, onkologijos susirgimo ar ligoniams po inkstų persodinimo, endoprotezas skiriamas neatidėliotinai iš atliekančios operacijas ligoninės rezervo, kuris sudaro 10 procentų visų ligoninei paskirtų endoprotezų. Apdraustieji sveikatos draudimu sąnarių endoprotezą gauna nemokamai. Kartais ligoniai patys perka endoprotezus. Kompensaciją ligonis gauna tada, kai ateina jo eilė.
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės medikai gelbsti ir traumas patyrusius sportininkus. Čia atliekamos raiščių plastinės, artroskopinės ir kt. operacijos.
“Po endoprotezavimo operacijų ligoniai grįžta į darbą, gali vaikščioti nekentėdami skausmo, kitus tiesiogine tų žodžių prasme pastatome ant kojų, - sakė gydytojas J.Belickas. - Tačiau šiandien trūksta pinigų endoprotezams, o ateityje gali trūkti specialistų. Jauni gydytojai, slaugytojos žvalgosi į užsienį, nes jų netenkina darbo sąlygos, atlyginimas”.
