Ligų šaknys - jaunystėje
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas Šiaurės ir Baltijos šalių kardiologijos kongreso metu surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad širdies ligų spektras labai didelis. Didžiausią dalį mirčių lemia aterosklerotinės ligos.
„Daugelis šių ligų vystosi labai ilgai. Prasideda vaikystėje, jaunystėje, o pasireiškia ketvirtame dešimtmetyje“, - sakė profesorius, pridurdamas apie prevencinių programų svarbą, aukšto kraujospūdžio, kitų rizikos veiksnių sumažinimą.
R. Šlapikas pabrėžė netikėti, kad statinai – nuodas. Jo teigimu, tai yra saugūs vaistai, gelbėjantys žmonių gyvybes.
Labai svarbi programa skirta širdies nepakankamumo pacientams.
Perspėja dėl hipertezijos
Sveikatos apsaugos viceministrė, LSMU MA Medicinos fakulteto Kardiologijos klinikos profesorė Gintarė Šakalytė pataria didesnį dėmesį skirti savo kraujospūdžiui.
„Trečdalis suaugusių žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą. Nesvarbu, kiek pacientui metų – 30 ar 60 metų. Medikamentinis gydymas išties efektyvus, bet tik su sąlyga, jei pacientai vartoja vaistus. Viena didžiausių problemų – vaistų vartojamumas, mat pacientui vaistus reikia gerti kasdien visą likusį gyvenimą. Daugeliui pacientų reikia ir vaistų derinių. Koreguojant visus rizikos veiksnius, galime pasiekti geresnių rezultatų“, - aiškino profesorė.
Tiesa, arterinės hipertenzijos įtaka širdies ligoms yra dvigubai didesnė nei kitų pavienių rizikos veiksnių.
„Sūrus maistas žmonėms, kurie serga hipertenzija, didina kraujo spaudimą. Tas pats ir su dideliu svoriu“, - sakė ji.
Specialistai pažymėjo, kad hipertenzija neretai sukelia ir prieširdžių virpėjimą, kurio blogiausias scenarijus - insultas ir staigi mirtis.
VU Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies aritmijų skyriaus vėdėjas prof. Germanas Marinskis pabrėžė, kad nemažai žmonių nuo širdies ligų miršta taip ir nepasiekę ligoninių, nesužinoję apie savo sveikatos būklę.
Hipertenzijai priskiriama 62 proc. didesnė rizika sirgti insultu, 56 proc. - lėtine inkstų liga, 49 proc. - širdies nepakankamumu, 25 proc. - miokardo infarktu, 24 proc. - per ankstyvos mirties.
"Tiems, kas pas mus patenka, galime padėti, tačiau turime dėti pastangas apie nesusirgimą", - sakė jis.
Kalta mūsų gyvensena
„Tai yra savotiškos civilizacijos ligos, kurios, deja, pražudo pakankamai jauno amžiaus gyventojus. Mes vis dar pasižymime ypatingai rizikinga gyvensena, kuri daro labai didelę įtaką tam, kad susergame anksti. Deja, bet didžioji dalis Lietuvos gyventojų miršta ne laiku nuo šių ligų“, - spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Lietuvoje šiomis ligomis serga virš 700 tūkst. žmonių. Praėjusiais metais nuo šių ligų mirė apie 23 tūkst. tautiečių, tačiau, ministro teigimu, progresas kovojant su šiais susirgimais, yra padarytas. To pavyzdys – klasterių sukūrimas (paslaugų ir įrangos koncentravimas), sėkmingai veikianti prevencinė programa.
„Lietuva išsiskiria iš kitų šalių išsiskiria bendrai pagal mirtingumą nuo lėtinių neinfekcinių ligų. Atsakymų yra ne vienas, bet vienas pagrindinių – tai, kaip mes elgiamės. Buvo klausta žmonių, kas jų manymu atsakingas už jų sveikatą. Didelė žmonių dalis nurodė, kad atsakinga SAM. Kol taip galvosime, niekas nepasikeis. Sveikata priklauso nuo to, kaip gyvename. Mes mažai judame. Maistą renkamės ne pagal sveikumą, o pagal kainą. Žmonės renkasi pigų maistą, kuris nėra palankus sveikatai. Nors ir mažėja rūkymo paplitimas, tačiau kone trečdalis lietuvių rūko kasdien. Didelis alkoholio vartojimas irgi nepadeda mažinti rizikos.
Siekiant išvengti staigių mirčių nuo kardiologinių patologijų, šalyje daugiau vietų turėtų būti įrengti automatiniai išoriniai defibriliatoriai, be to, žmonės turėtų mokėti jais naudotis.
Bus papildyta.
