Tiesą sakant, toks ir buvo tikslas. Gimstamumo kontrolės aktyvistė Margaret Sanger, kuri ragino mokslininkus sukurti tokią tabletę, norėjo išlaisvinti moteris seksualiai ir socialiai, kad jų ir vyrų teisės būtų lygios, rašo BBC.
Tačiau tabletė paskatino ne tik socialinę, bet ir ekonominę revoliuciją – ko gero, reikšmingiausią ekonominį pokytį dvidešimtojo amžiaus pabaigoje.
Norėdami išsiaiškinti kodėl, visų pirma prisiminkime, ką kontraceptinės tabletės suteikė moterims. Visų pirma, tai tikrai veiksminga priemonė – kitaip nei visos kitos.
Nuo senų laikų meilužiai bandė įvairiausias, net ir nemalonias gudrybes, kad išvengtų nepageidaujamo nėštumo. Pavyzdžiui, senovės Egipte naudotos krokodilų išmatos, Aristotelis rekomendavo kedrų aliejų, o Kazanova naudojo citrinos puselę kaip gimdos kaklelio dangtelį.
Net šiuolaikinė moderni priemonė – prezervatyvai – nėra 100 proc. patikima. Kadangi žmonės ne visada juos naudoja taip, kaip nurodyta, kartais jie suplyšta ar nusimauna. Tad iš 100 moterų, kurios metus mylisi su prezervatyvais, 18 pastoja. Kontraceptinės kempinėlės nesėkmių rodiklis panašus, diafragma irgi neturi pranašumo.
O kontraceptinių tablečių (tinkamai jas vartojant) nesėkmių rodiklis yra vos 6 procentai – tai reiškia, kad jos tris kartus patikimesnės nei prezervatyvai. Jei jos vartojamos tobulai pagal nurodymus, nesėkmių rodiklis sumažėja iki vienos dvidešimtosios.
Ekonominė revoliucija
Prezervatyvo naudojimas reiškė derybas su partneriu. Kontraceptinę diafragmą ar kempinę naudoti buvo labai nepatogu. Tačiau sprendimą dėl kontraceptinės tabletės priima tik moteris. Tai privatu ir diskretiška, tad nenuostabu, kad moterims tai patiko.
Kontraceptinės tabletės pirmiausia buvo aprobuotos Jungtinėse Valstijose 1960 m. Vos po penkerių metų tabletes vartojo beveik pusė ištekėjusių moterų.
Tačiau tikroji revoliucija įvyko tuomet, kai kontraceptikai tapo prieinami netekėjusioms moterims. Tam prireikė laiko. Tačiau maždaug 1970-aisiais, praėjus dešimčiai metų nuo pirminio tablečių aprobavimo, viena JAV valstija po kitos leido jas vartoti ir netekėjusioms moterims.
Universitetai ėmė steigti šeimos planavimo centrus. O aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje kontraceptinės tabletės Amerikoje tapo populiariausia kontracepcijos priemone tarp 18-19 m. merginų.
Būtent tada ir prasidėjo tikroji ekonominė revoliucija. Moterys Amerikoje ėmė studijuoti tam tikras disciplinas – teisę, mediciną, odontologiją ir verslo administravimą, kurios iki tol buvo laikomos vyriškomis profesijomis.
Iš pradžių moterys sudarė penktadalį studentų, vėliau ketvirtadalį. O 1980 m. jų jau buvo trečdalis.
Profesinė pažanga
Kadangi vis daugiau moterų studijavo teisę ir mediciną, logiška, kad vėliau ėmė daugėti ir toje srityje dirbančių moterų. Bet kaip tai susiję su kontraceptinėmis tabletėmis? Pasirodo, suteikusios moterims galimybę kontroliuoti savo vaisingumą, tabletės suteikė joms galimybę investuoti į savo karjerą.
Prieš atsirandant tabletėms, skirti penkerius metus medicinos ar teisės studijoms, atrodė laiko ir pinigų švaistymas. O ir norėdamos studijuoti moterys turėjo atidėti motinystę mažiausiai iki 30 metų. Taip pat netinkamu laiku susilauktas vaikas galėjo pakenkti studijoms ir profesinei pažangai.
Seksualiai aktyvios moters pastangas tuo metu tapti gydytoja, odontologe ar advokate būtų galima prilyginti namo statyboms seisminėje zonoje. Nepasisekė tik kartą, ir brangi investicija į karjerą nepasiteisina.
Santuokos moratoriumas
Žinoma, moterys tiesiog galėjo susilaikyti nuo lytinių santykių, jeigu norėjo studijuoti ir siekti profesinės karjeros. Tačiau dauguma nenorėjo to daryti. Ir tai nebuvo susiję tik su smagumu. Tai taip pat buvo susiję su vyro paieškomis.
Prieš atsirandant tabletėms, moterys tekėjo jaunos. Jeigu moteris susilaikytų nuo lytinių santykių dėl karjeros ir vėliau, sulaukusi trisdešimties, mėgintų susirasti vyrą, ji tiesiogine to žodžio prasme pamatytų, kad visi vyrai jau yra „užimti“.
Kontraceptinės tabletės pakeitė abi šias tendencijas. Jos suteikė netekėjusioms moterims galimybę turėti lytinių santykių ir gerokai sumažino tikimybę pastoti. Tačiau jos taip pat pakeitė ir santuoką. Visi ėmė tuoktis vėliau, net ir moterys, kurios nevartojo kontraceptinių tablečių.
Moterys ėmė vėliau gimdyti. Ir visa tai leido moterims siekti profesinės karjeros. Žinoma, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įvyko ir nemažai kitų pokyčių.
Didėjo atlyginimai
Abortai buvo legalizuoti, priimti įstatymai dėl diskriminacijos dėl lyties, užgimė feminizmas. Be to, prasidėjęs Vietnamo karas, dėl kurios daug jaunų vyrų buvo pašaukta į kariuomenę, privertė darbdavius samdyti daugiau moterų.
Harvardo ekonomistų Claudihjos Goldin ir Lawrence‘o Katzo atliktas tyrimas parodė, kad kontraceptinės tabletės turėjo didelės įtakos leidžiant moterims atidėti santuoką ir motinystę ir siekti karjeros.
Jie nustatė, kad kiekvienoje JAV valstijoje, kur moterims buvo suteikta galimybė vartoti kontraceptikus, padaugėjo studijuojančių moterų, o atitinkamai didėjo ir moterų atlyginimai.
