Tuo metu DELFI kalbinti medikai teigė, kad „bambalinis“ alus jau tapęs pagrindiniu kaimo gyventojų svaigalu ir vienintelė išeitis – jį branginti arba uždrausti.
Seimas balsų dauguma ketvirtadienį galutinai pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios apribojo jaunuolių iki 20 metų teisę pirkti alkoholinius gėrimus, uždraudė alkoholio reklamą ir sutrumpino alkoholio pardavimo valandas. Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tą pačią dieną Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad ateityje bus siūloma griežtinti ir prekybą alkoholiu plastiko taroje - vadinamuosiuose „bambaliuose“. „Jie atsiras“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamentaras, paklaustas, kodėl dabar nėra tokių ribojimų. Pasak R.Karbauskio, „jie atsiras savo laiku“.
Siūlymas keisti prekybos stipriuoju alumi plastikinėje taroje tvarką parlamentarams buvo pateiktas dar gegužės pradžioje, bet tuomet dauguma politikų, taip pat ir kovotoja su girtavimu besiskelbiančios LVŽS atstovai Seime jį atmetė. Smogiamoji antialkoholinės kampanijos jėga – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, R. Karbauskis bei premjeras Saulius Skvernelis – tame balsavime apskritai nedalyvavo.
„Bambalinio“ alaus efektas ilgesnis
Alytaus rajone jau 6 metus gana sėkmingai vykdoma programa, pagal kurią gelbėjami į alkoholio liūną įklimpę žmonės. Iš daugiau kaip 300 žmonių, 33 žmonės yra negeria daugiau kaip dvejus metus. 20-30 žmonių alkoholio negėrė bent metus. Su kitais dar laukia sunkus darbas. Viena šios programos ambasadorių Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė DELFI pasakojo, kad nuo alkoholio priklausomi žmonės gyvena „bambaliniu“ alumi.
„Per mūsų programą „praėjo“ daugiau kaip 300 žmonių. Beveik visus pažįstų asmeniškai bent kelerius metus. Statistikos nevedu, bet mūsų programoje praktiškai nėra nė vieno, priklausomo nuo degtinės. Tai yra arba pigus stiprus alus, arba pigus vynas. Kaimo žmonės daugiausiai svaiginasi net ne vadinamuoju „rašalu“, o tikrai „bambaliniu“ alumi“, - tikino D. Kitavičienė.
Be to, čia svarbi ne tik kaina.
„Man jie pasakojo, kad nuo to stipraus alaus jie kitaip apsvaigsta, „išskrenda“, o ir poveikis ilgiau išsilaiko. Jiems labiau rūpi tas „apnešimo“ efektas, tai jiems malonu. Be abejo, tai ir ganėtinai pigu“, - kalbėjo direktorė.
Priklausomybė nuo alkoholio yra lėtinė liga, todėl atkryčiai yra labai dėsningi. Kaip ir bet kuri lėtinė liga, ji paūmėja.
„Atkryčių metu yra labai sunku stebėti žmones, kurie jau buvo teisingame kelyje. Darbdaviams, socialiniams darbuotojams, namiškiams buvo pavykę nukreipti tokį žmogų į sveikimą. Ir po pusmečio ar metų jis vėl skęsta. Yra atkritimų ir po 3 metų. Ką girdžiu ir matau, didžiausia bėda būna su artimos aplinkos įtaka.
Kaip jie patys sako, „įsiurbė buvus chebra“. Žmonės, įsivaizduokite, gyvena 10-15 trobų kaime. Ten geria ir moterys, ir vyrai. Tada atsiranda vienas, kuris pamato problemą ir nusprendžia atsisakyti alkoholio. Tik laiko klausimas, kada aplinkiniai jį išprovokuos pradėti gerti. Jie eina ir eina, prašo pinigų, kiti šaiposi, durniais vadina. Tokia aplinka ir negebėjimas atsispirti pagundoms, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra nemažai, vėl užsuka tą patį ratą“, - dėstė pašnekovė.
Motinų ir žmonų vaidmuo
Dažnu atveju šeimoje abu sutuoktiniai turi problemų su alkoholiu.
„Jei gydytis pradeda tik vienas... turi būti labai stiprios motyvacijos, kad sugebėtum pakilti. Tai neapsakomai sunku. Pastaruosius metus, kai aptinkame tokią šeimą, labai rūpinamės abiem sutuoktiniais“, - kalbėjo D. Kitavičienė.
Paklausta, iš kur šie žmonės, kurie neretai yra bedarbiai ar net negauna pašalpų, turi lėšų alkoholiui, ji įvardijo dažną priežastį.
„Dalis jų turi tuos artimus žmones, kurie juos kenčia iki savo arba jų pabaigos. Kaime dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus tėvai arba žmonos. Alkoholikai moka reketuoti. Kai kurios mamos sakė duodančios iš gailesčio – juk vaiko rankos dreba, vaidenasi tam geriančiajam, o mama ir pagaili. Kita dalis ir „apsinešę“ kažką dirba – pusę dienos už eurą ar kelis prižiūri gyvulius, kerta malkas ar padeda ūkio darbuose“, - aiškino pašnekovė.
Specialistę visgi darbe labiausiai įkvepia sėkmingi atvejai. Nors daugelis mėgsta pabrėžti, kad alkoholizmas – neišgydoma liga, tačiau iš liūno ištraukti žmonės – gyvas vilties įrodymas.
„Yra žmogus, kurį (nepabijosiu to pasakyti) kaimas vadino vaikščiojančia mumija, kuris buvo pajuokos objektas, pro kurį svirduliuojantį prie parduotuvės praeidavo kaip pro negyvą. Dabar šis žmogus jau ketvirti metai yra blaivus. Jis jau buvo dalinai paralyžiuotas, bet sugebėjo sugrįžti kone iš Anapus. Tokie pavyzdžiai yra viltis ir kitiems geriantiems ir tie, kurie išsikapanojo, žinodami tą visą siaubą, nori ir draugus ištraukti. Tas minėtas vyriškis sakė galėtų dar vagoną atvežti žmonių, kuriems reikia pagalbos. Ir tai ne tik žodžiai – jis padėjo keliems savo kaimynams atsistoti ant kojų“, - pasakojo Visuomenės sveikatos biuro direktorė.
Tiesa, ne visi kaimynai pasiryžę sulaukti pagalbos. Vienas jų sako: „aš dar tiek negeriu kaip jis, dar neturiu problemos“. Vadinasi, dar nežengtas pirmasis žingsnis – pripažinimas sau, kad geriama per daug.
Reikia ne „aukštų materijų“
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenka beveik 18 litrų per metus absoliutaus alkoholio. Pašnekovė sakė abejojanti šiais skaičiais.
„Taip, yra žmonių, kurie ir pusmetį neturėję blaivios dienos. Jie tikrai išgeria gerokai daugiau. Tačiau tokių visiškų ligonių nėra tiek daug. Abejočiau, kad padalinus visą alkoholį ant mūsų visų, gautųsi toks didelis vidurkis. Juolab, daug žmonių šiandien apskritai atsisako gerti alkoholį“, - svarstė moteris.
D. Kitavičienė siūlė liautis kalbėti „aukštomis frazėmis“ apie kompleksines priemones ir tiesiog imtis realių veiksmų.
„Kaimo parduotuvėlėje dirbančiai pardavėjai „bambaliniai“ alūs neša vienintelį pragyvenimo šaltinį. Nesame lietuvis lietuviui labai blogi, bet daugelis vadovaujasi tokiu principu – kol tai vyksta ne man, čia ne mano reikalas. Todėl nereikia tikėtis, kad pardavėja tiesiog neparduos girtam alaus. Esu įsitikinusi, kad jį reikia arba branginti, arba uždrausti. Mano subjektyvia nuomone, tai duotų naudos. Žmonės geria bambaliais – ne po vieną butelį. Tai yra nuolatinis gurkšnojimas, nuolatinis šilumos, tonuso palaikymas nuo ryto iki vakaro“, - tikino moteris.
Jos teigimu, žmogų išgelbėti kartais gali labai paprasti dalykai.
„Kartais reikia tiek nedaug. Kartais žmogui užtektų turėti, kam paskambinti, kam parašyti žinutę. Tai gali nutikti ir vidurnaktį – žmogus parašys „Dalyt, aš noriu gerti“. Ir jei aš atrašyčiau, kad „durnas, nepasiduok, negerk, rytoj susitinkam ir pakalbėsim“, bus šansų, kad jis negers. Todėl man labai skaudu, kai mūsų valdžios vyrai galvoja apie aukštas materijas, o čia reikia tiesiog šalia padėti žmogui“, - reziumavo Alytaus rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė.
Yra ir dar pigesnių priemonių
Vilniaus priklausomybės ligų centro Alkoholinės abstinencijos gydymo skyriaus vedėja gyd. Ramunė Vaitkienė DELFI aiškino, kad alkoholio problemų turintys žmonės siekia apsisvaiginti greitai ir pigiai, tačiau yra ir dar pigesnių priemonių nei aprašytos aukščiau.
„Jokios tikslios statistikos šiuo klausimu Vilniaus priklausomybės ligų centras neturi. Tačiau stipriojo alaus ir spirituoto vyno vartojimas paklūsta bendrajai logikai – priklausomybę nuo alkoholio turintis asmuo siekia apsvaigti greitai ir pigiai, todėl stiprųjį alų ir spirituotą vyną geria tie, kurie neįperka degtinės ar kitų brangesnių stipriųjų gėrimų. Yra ir dar pigesnių medžiagų, tai – burnos skalavimo, langų plovimo skysčiai ir pan. Tačiau tokie pacientai dažniausiai nesikreipia į VPLC, jie patenka į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę su ūmiais apsinuodijimais, komplikacijomis“, - informavo ji.
R. Karbauskis nori apgalvoti sprendimą
„Galvojame, kaip tai padaryti - ar pakuotės iš tikrųjų išspręs tą problemą, ar tai yra apmokestinimo klausimai tokio stiprumo, tokio alkoholio tipo gėrimams. Dabar tai sprendžiama“, - apie prekybos „bambaliais“ ribojimą ketvirtadienį kalbėjo R. Karbauskis.
Jis sakė, kad „bambaliai“ - didelė problema, nes tai esanti pagrindinė priemonė, kuria svaiginasi priklausomybę turintys žmonės. Vis dėlto „valstiečių“ lyderis tikino, kad „sprendimas turi būti labai gerai apgalvotas“, todėl Sveikatos apsaugos ministerija rengia pokyčius, kaip padėti priklausomybių aukoms.
Panašiai šį klausimą komentavo ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. „Klausimas dėl taros ir alkoholinių gėrimų rūšių yra labai svarbus ir turi būti sprendžiamas kompleksiškai, o ne kaip vienas iš daugelio. Šis klausimas – ne tik dėl alaus. Be to, tam reikalingas notifikavimas Europos Sąjungoje (ES). Tai nėra vien Lietuvos reikalas. Turi būti deramai pasiruošta, nedarant skubotų sprendimų“, - tokį ministro atsakymą perdavė jo patarėja Lina Bušinskaitė – Šriubėnė.
„Bambalių“ riboti nenorėjo
Prieš mėnesį, gegužės 4 dieną, Seimas plenariniame posėdyje ilgai nesvarstęs atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pateiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, numačiusias pardavimo ribojimus stipriam alui. „Tvarkietis“ siūlė leisti pilstyti stiprųjį alų į ne didesnę nei pusės litro tarą (dabar leidžiama išpilstyti į litro tūrio plastikinius butelius), o talpos dydį mažinti priklausomai nuo alaus stiprumo.
Šią iniciatyvą palaikė vos 14 parlamentarų, daugiausia iš TT bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Kirkščioniškų šeimų sąjungos frakcijų. „Valstiečiai“, kurių nagrinėjant šį klausimą posėdžių salėje buvo vos kiek daugiau nei pusė, vieningai balsavo „prieš“ arba susilaikė. Taip pat vieningai projektą atmetė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai bei dauguma socialdemokratų.
„Jie nepritarė mano siūlymui, nes tai buvo ne jų projektas“, - apie „valstiečių“ poziciją dėl alaus „bambalių“ ribojimo DELFI sakė R. Žemaitaitis. Jis aiškino, kad LVŽS „neturi, kas jiems tokį projektą paruoštų“, todėl priešinasi visoms iš šalies ateinančioms idėjoms.
Vertindamas ketvirtadienį nuskambėjusį R. Karbauskio pasisakymą, R. Žemaitaitis sakė: „Sėdim visi ir juokiamės, kad siūlymas jiems tik po trijų savaičių daeina, kaip kokiai žirafai.“
Anksčiau A. Veryga ES nebijo
R. Žemaitaičio teikto projekto priešininkai tvirtino, kad jo siūlymas gali prieštarauti ES teisei. Gegužės pradžioje Seimui balsuojant dėl projekto atmetimo LVŽS atstovaujanti Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė Agnė Širinskienė plenariniame posėdyje aiškino, kad bet koks taros ribojimas yra susijęs su ES prekybos laisve.
Panašus argumentas buvo išsakomas ir 2011 metais, kai Seimas po ilgų ginčų priėmė nuo 2012-ųjų įsigaliojusias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias buvo visiškai uždrausta alkoholinius kokteilius, alų, alaus mišinius ir sidrą, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento, pakuoti ir pardavinėti didesnėje nei litro taroje. Tąkart taip pat kalbėta, kad taip Lietuva pažeis vieną svarbiausių ES veikimo susitarimų dėl laisvo prekių judėjimo, bet sankcijų prieš mūsų šalį nebuvo imtasi.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, tuo metu vadovavęs Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai, 2012 netais apskritai abejojo, ar Lietuvai kas nors grasina sankcijomis. „Abejoju, ar iš viso kam nors reikėtų mokėti kokias nors baudas, kaip gąsdinama ir grasinama. Jei formuluojama, kad reguliavimas galimai pažeidžia ES susitarimus, tai tėra nuomonė“, - tuo metu kalbėjo jis.
