Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner DELFI pasakojo, kad abu pacientai – Vilniaus raj. gyventojai.
„Moteriai ėmė palaipsniui tinti ranka, ji kreipėsi į medikus. Kitą dieną ranka sutino dar labiau, tačiau sisteminio poveikio nebuvo ir specifinės pagalbos – intensyvios pagalbos – neprireikė. Komplikacija buvo tokia, kad ranka infekavosi, ėmė keisti spalvą, skaudėti, dar labiau tinti. Prasidėjo uždegimas tiek kraujagyslėse, tiek limfagyslėse. Po trijų dienų ligoninėje moteris buvo išrašyta tolimesniam ambulatoriniam gydymui.
Kitas vyriškis dirbo lauke, žolėje prie namų. Įkandimo jis net nepajuto ir tik grįžęs namo pamatė du taškelius – tokios dantų žymės yra būdingos gyvačių įkandimams. Koja pradėjo tinti, skaudėti. Vyras kreipėsi į medikus ir buvo hospitalizuotas. Gavęs gydymą po dviejų dienų vyriškis išrašytas ambulatoriniam sveikimui“, - pasakojo G. Laubner.
Abiejų pacientų būklė nebuvo tiek kritinė, kad būtų prireikę suleisti priešnuodį. Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų miręs nuo angies įkandimo, tačiau tai nereiškia, kad įkandimas nėra pavojingas.
„Kai žmogui įkanda įkanda gyvatė, arba ji perduoda arba nuo žmogaus odos per įkandimą į organizmą patenka infekcija. 90 proc. įkandimų komplikuojasi infekcija, todėl reikia kreiptis į medikus. Įkandimas pavojingesnis vaikams ir garbaus amžiaus žmonėms. Didesnis pavojus kyla tada, kai gyvatė įkanda ne į galūnę, o į liemenį ar į kaklą. Jei gyvatė įkando į koją, praeina šiek tiek laiko, kol nuodai pasiekia centrinę kraujotaką, tinimas ne toks pavojingas, kaip, pavyzdžiui, į kaklą – gali būti užspaudžiami kvėpavimo takai, taip sukeliamas didesnis pavojus gyvybei“, - aiškino Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja.
Kai kuriems žmonėms po įkandimo pasireiškia sisteminis nuodų poveikis – galimas galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas, gali kristi kraujo spaudimas ar prasidėti širdies ritmo permušimai (tiesa, šie požymiai yra retesni).
G. Laubner žiniomis, gyvatė neįko žmogaus, kad jam įkąstų – dažniausiai susidūrimas su gyvūnu įvyksta jam ginantis.
„Jei Jums įkando gyvatė, pirmiausia – nepanikuokite. Galvokite apie tai, kad reikia kuo greičiau pasiekti medikus. Įkąstą galūnę galima šaldyti, tačiau ją reikėtų judinti kuo mažiau – jei galima, ją imobilizuokite“, - patarė pašnekovė.
Į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę per metus dėl angies įkandimo patenka apie 20 žmonių.
Pacientė: nemaniau, kad bus taip blogai
Viena iš dviejų nelaimingųjų, kuriai teko susidurti su angimi - Trakų raj. gyventoja Laura Aliukonytė. Moters teigimu, gyvatės ji neišsigando, tačiau reakcija po įgėlimo buvusi labai nemaloni ir skausminga.
„Tai buvo penktadienio popietė. Auginu žirgus. Žirgams ruošėme ganyklą, kad vakare juos galėtume ten vesti. Žolėje pamačiau judėjimą, pasilenkiau pažiūrėti ir mano ranka nesėkmingai papuolė pakankamai arti gyvatės kirčio. Pats įkandimas buvo tiesiog staigus bakstelėjimas. Pati esu auginusi smauglius, tad neišsigandau. Dar pritūpiau pažiūrėti į gyvatę, nes ji be galo graži - dailus rudas padaras, 50 cm ilgio, raiba nugara, stora“, - pasakojo moteris.
Porą sekundžių gyvatė žiūrėjo į savo auką, o tada puolė šliaužti tolyn.
„O aš grįžau į arklides, įsipyliau į kibirą šalto vandens ir ranką laikiau vandenyje, kol atvyko manęs nuvežti į ligoninę. Žinojau, kad nuodo iš kraujo siurbimas yra nesąmonė ir taip sau galima tik daugiau pakenkti“, - kalbėjo pašnekovė.
Trakų ligoninėje moteriai pastatė lašinę, o tada su greitąja pagalba ją vežė į sostinės Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.
Su gyvatės įkandimu iš išorės į organizmą pateko infekcija, todėl ranka ėmė tinti iki peties.
„Su limfa nuodai nukeliavo po kūną, ištinau visa - oda, prisilietimai buvo skausmingi. Tai tęsėsi apie 6 dienas, dabar jaučiuosi geriau, tinimas mažėja. Tačiau prieš tai savijauta buvo tikrai siaubinga. Maniau, kad gal ištins ranka ir tiek, nesitikėjau, kad tinimas bus iki peties, o ranka iki šiol yra mėlyna, nes prasidėjo kraujosruvos“, - atviravo moteris.
Tai buvo pirmas L. Aliukonytės susidūrimas su angimi. Jos teigimu, apylinkių miškai nėra gausūs gyvatėmis - ji net žalčio nebuvo ten mačiusi, todėl taip drąsiai ir priėjo prie judančios žolės: „maniau, kad čia driežas arba gluodenas“.
Pašnekovė aiškino, kad ši gyvatė - sėsli, ne keliauninkė.
„Jei vienąkart toje vietoje pamatėte angį, didelė rizika, kad gyvatę pamatysite vėl. Jos gyvena 50-100 metrų iki savo urvo“, - reziumavo ji.
