„Paskutinius kelerius metus vartojimo rodikliai turi tendenciją mažėti, tiesa. Mažėja ir gamyba, importas. 2016 m. šiek tiek paaugo eksportas, tačiau balansinė kreivė nuo 2013 m. turi tendenciją mažėti“, - aiškino specialistė.
Jos žodžius puikiai iliustruoja ir diagramos, kuriose visose kreivės leidžiasi žemyn.
Skaičiuojant alkoholio suvartojimą, pagrindinis duomenų šaltinis yra pardavimai mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse, iš kurių eliminuojama pasienio prekyba ir „duty free“, atimamas į Lietuvą atvykusių turistų suvartojamas alkoholis bei pridedamas lietuvių užsienyje suvartotas alkoholis.
Mūsiškiai į skaičiavimus neįtraukia nelegalaus alkoholio, ką daro PSO. Paklausta, ar įtraukus šiuos skaičius, pasiektume taip garsiai ištransliuotus 16 litrų, L. Brakauskienė nesiryžo to vertinti. Tačiau ji paaiškino, kodėl PSO turimi skaičiai tokie dideli.
„Nenorėčiau vertinti PSO duomenų. Mes žinome tiek, kiek jie skelbia, kokie skaičiai yra duomenų bazėje ir tai, kas skelbiama apie metodiką. Kas penkerius metus mes jiems teikiame savo skaičius. 2016 m. rudenį pateikė 2011-2015 m., tačiau kol kas jie yra jų duomenų bazėje nepatalpinti. Beje, jie, nurodydami legalų alkoholio suvartojimą, nurodo statistikos departamentą kaip šaltinį, tačiau duomenis atnaujina tik kas 5 metus. Visą tą 5 ir daugiau metų tarpą, kol jie surenka iš visų pasaulio šalių, jie daro savo įverčius, savo progrnozes. Tai jų skelbiami skaičiai ir tėra jų paskaičiavimai“, - pripažino Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja.
Perklausta, ar įtraukus naujausią 5-mečio statistiką, 16 litrų galėtų sumažėti, L. Brakauskienė sutiko, kad tai realu.
„Jeigu jie patalpins mūsų duotus legalaus alkoholio suvartojimo skaičius vietoje savo įverčių, tada mūsų skaičiai legalaus suvartojamo alkoholio yra šiek tiek mažesni“, - pripažino pašnekovė.
Į minėtus 16 litrų patenka ir „šešėlinis“ alkoholis. Statistikos departamento atstovės žiniomis, šių skaičių PSO niekas neteikia: „jie patys tai vertina įvairių rodiklių pagalba, bet to negaliu vertinti, čia jau jų virtuvė“.
Pasirodo, Lietuva jau kreipėsi Į PSO, atkreipdama dėmesį į tai, kad nesutampa skaičiai. Deja, į tai nebuvo atsižvelgta.
„Mes jiems duomenis išsiuntėme rudenį, o patalpinimas užtrunka ganėtinai ilgai. 2010 m. skaičius jie talpino apie porą metų. Pernai PSO mes rašėme oficialų laišką, teigdami, kad mūsų skaičiai rodo kitą tendenciją, nei jų. Jų skaičiai rodo augimą, mūsų – mažėjimą (remiantis ir Mokesčių inspekcijos informacija, akcizų surinkimu, NATKD 2008 m. šešėlio vertinimu, LLI vertinimu). Mes tai išdėstėmė, kad jų tendencijos nesutampa su mūsų skaičiais, o ir šešėlis, manome, yra per didelis skirtas Lietuvai. Tačiau iki šiol jokio atsakymo negavome. Jie tiesiog nereaguoja“, - atviravo pašnekovė.
2016 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų, 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 m.
Tiesa, vertinant vizualią informaciją, nežymiai pakilo alaus suvartojimas.
„Kaip ir visą laiką, alus sudaro pagrindinę dalį absoliutaus alkoholio vartojimo struktūroje. Šis santykis tai didėja, tai mažėja. Anksčiau kiek didesnę dalį sudarė vynas, dabar jis kiek smuko, todėl atitinkamai ir kitos dalys keičiasi. Visgi vyraujantis yra alus ir stiprieji spiritiniai gėrimai, vyno kiekis sumažėjęs“, - aiškino L. Brakauskienė.
Pašnekovės teigimu, išskirtinių reiškinių, pakeitusių statistiką, praėjusiais metais nebuvo.
„Kaip ir anksčiau, kaip ir 2015 m. mažose parduotuvėse didelę dalį apyvartos sudaro alkoholis. Mažėjo gamyba, bet ši tendencija stebima jau kelerius pastaruosius metus“, - sakė skyriaus vadovė.
Ji nesiryžo vertinti, kas nutiko 2012-2013 m., kai ėmė ryškėti alkoholio suvartojimo mažėjimo lūžis.
Mūsų skaičiai ir PSO duomenys: kas skiriasi
Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio - 0,8 litro mažiau nei 2015 metais (14 litrų). Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pernai Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio - 2 litrais daugiau nei 2015 metais. A
