Turbūt visi žinome, kas yra maisto papildai, kad tai nėra laikoma vaistais, tačiau visgi kartais turi ir pašalinių poveikių. Maisto papildų sąvoka plati, pvz.: vitaminų kompleksas, izoliuoti vitaminų preparatai, žuvų taukai, įvairūs baltymų ar aminorūgščių papildai sportuojantiems, mikroelementai ir t.t.

Pagal Vilniaus Miesto Veterinarijos Tarnybos apibrėžimą, maisto papildai , tai „Maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis“.

Neseniai atlikau mini apklausą, iš 398 apklaustųjų lietuvių, net 85,6% yra vartoję maisto papildus, dauguma moterų. Dažniausiai rinkdamiesi maisto papildus žmonės remiasi gydytojų, kaimynų ar draugų patirtimi bei savo nuožiūra. Efektą pastebėjo apie pusė vartotojų, tačiau tik ketvirtadaliui efektas buvo žymus (23,2%). Dauguma domėjosi patys tuo, kokį poveikį sukelia papildas organizmui (62,2%). Lietuviams priimtiniausia kaina tarp 5-15 eurų mėnesiui. Didžioji dalis respondentų norėtų, kad maisto papildą visgi rekomenduotų šeimos gydytojas, kuris geriausiai pažįsta ir žino asmenines paciento savybes ( 55,3%).

Maisto papildai nėra tiriami ir bandomi daugelio etapų tyrimais, kaip tiriami vaistai, ir už maisto papildų saugumą atsako gamintojas arba pardavėjas. Vadinasi, realiai, nelabai kas atsako, ir šie visi produktai nėra tiriami pakankamai, kad būtų visiškai saugūs vartoti žmonėms. Maisto papildų kaina dažnai stebina nors kiek nusimanančius apie jų sudėtį, nes menkavertė sudėtis dažnai būna įkainota brangiai, o ir dažnai svarbiausia ne tai, kas yra tame papilde, kiek tai, kas parašyta ant etiketės ar reklamoje.

Labiausiai pažeidžiama grupė, perkanti brangius papildus, yra pensininkai, kadangi jie tikisi, kad viena kapsulė „apsaugos širdį, pagerins sąnarių darbą, sumažins nuovargį“. Didžiausią efektą turi placebo efektas. Bet ar ne geriau tada kasdien investuoti į pvz.: avokadą, kuris, įrodyta, jog išties sumažina kardiovaskulinių ligų riziką? Deja, žmonėms paprasčiau išgerti tabletę ar sirupą, o ne rūpintis mityba.

Pirmiausia reikia susimąstyti, ar mums tų papildų/papildo tikrai reikia? Ar rekomenduoja gydytojas, nustatęs avitaminozės simptomus, anemiją, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių padidintą poreikį ar esant lėtinei ligai mums trūksta kažkurios medžiagos (pvz.: cukriniam diabetui), kurią gausime iš to papildo.

Daugiausiai nepasitikėjimo keliantys papildai yra „imunitetą stiprinantys“. Juk imunitetas įgimtas ir įgytas gyvenime susitinkant su infekcijų sukėlėjais. Kaip kažkoks žolės ekstraktas ar vitamino, kuris pasišalina tą pačią dieną su šlapimu, stiprina imunitetą? Juokaujant, geriausiai tinka česnakas. Kaip viena kolegė gydytoja patarė - užvalgius česnako per 5 metrus niekas neprieis, o tiek reikia, kad sklistų virusai.

Maisto papildų gerti be reikalo – nereikia. Negalima remtis reklama, vaistininkų žodžiais (jie dažnai suinteresuoti parduoti greičiausiai besibaigiančio galiojimo laiko, brangesnius produktus), tuo labiau draugų ir kaimynų patirtimi. Maisto papildą gali rekomenduoti tik Jūsų gydytojas, kartais ir atlikęs tam tikrus tyrimus (nesistebėkite, kad jie mokami, tai sprendžia ne Jūsų gydytojas, o ligonių kasų finansavimas ambulatoriniams tyrimams). Tikrai yra situacijų, kai maisto papildai gali Jums padėti, tačiau turi būti skiriami tikslingai, ir ne su noru ištuštinti Jūsų piniginę, o atstatyti tam tikrą grandį organizme.

Atsiminkite! Visada geriausiai įsisavinamos maisto medžiagos (taip pat populiarieji vitaminai, mikroelementai) yra iš kokybiškų maisto produktų. Geriau tą pinigų sumą investuokite sveikesnei mitybai ar mažiems sveikiems gyvenimo džiaugsmams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)