Numatoma, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir senėjančios populiacijos tendencijos išliks tokios pat ir ateityje, rašoma pranešime spaudai.
Spaudos konferencijoje, skirtoje kovai su odos vėžiu ir melanoma, sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė teigė, kad vien melanomos gydymui kasmet išleidžiama vis daugiau PSDF lėšų – 2014 m. sumokėta beveik 428 tūkst. Eur., o 2016 m. ši suma siekė jau beveik 539 tūkst. Eur. Tai rodo ir daugėjančių susirgimų skaičių, ypač tarp jaunų žmonių. Todėl yra būtina imtis tinkamų apsisaugojimo priemonių.
„Odos melanoma linkusi sistemiškai plisti ir yra atspari spinduliniam gydymui bei chemoterapijai. Palyginus su kitais piktybiniais navikais laiku nediagnozuota melanoma tampa aukštų mirtingumo rodiklių priežastimi. Vien praėjusiais metais nuo šios klastingos ligos Lietuvoje mirė daugiau nei 100 žmonių“, – teigia viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė.
UV spinduliai, tiek natūralūs – saulės, tiek dirbtiniai laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių odos vėžio ir odos melanomos atsiradimą, o jų poveikis pripažintas sukeliančiu įvairių tipų odos ir akių vėžį. Rizika susirgti odos vėžiu priklauso nuo apšvitos dozės, odos tipo, asmens amžiaus, fizinių savybių (šviesūs plaukai, daug apgamų, strazdanos) ir nuo paveldimo polinkio sirgti odos vėžiu.
„Odos vėžys gali būti matomas, jį galima pastebėti aktyviai apžiūrint savo odą. Deja, žmonės Lietuvoje žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Medikai ragina – jeigu aptikote ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą“, – sako Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Pirminė ankstyvoji vėžio profilaktika yra susijusi su vėžio rizikos veiksnių valdymu. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jeigu būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės. Todėl būtina informuoti gyventojus apie vykdomas atrankinės patikros dėl piktybinių navikų programas, skatinti jose dalyvauti, kad visuomenė turėtų pakankamai žinių apie vėžio rizikos veiksnius (alkoholį, tabaką, maistą, fizinį aktyvumą, chemines medžiagas, UV spinduliuotę, virusus) ir jų prevenciją, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai šias žinias taikytų savo kasdieniame gyvenime.
Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones laiku pasitikrinti sveikatą, o pastebėjus net menkiausius odos pakitimus nedelsiant kreiptis į medikus. Visi norintys pasitikrinti sveikatą dėl odos vėžio kviečiami į Lietuvos dermatovenerologų draugijos organizuojamą Euromelanomos kampanijos nemokamą sveikatos patikrą.
