Dėl to pastebimai mažėja laikas, skiriamas sportui ir aktyviai fizinei veiklai, o to pasekmė – vis ankstyvesniame amžiuje pasireiškiantys negalavimai, rašoma pranešime spaudai.

Apie šiuolaikinį jaunimą kamuojančius dvi didžiausias sveikatos problemas ir jų sprendimo būdą pasakoja Vilniaus centro poliklinikos kineziterapeutė Gabrielė Šepikaitė.

Netaisyklingos laikysenos atvejų – vis daugiau

Anot G. Šepikaitės, opiausia ir dažniausiai jaunimo tarpe pasireiškianti problema vienareikšmiškai yra ydinga laikysena. Blogiausia, jog ši liga jaunėja ir sergančiųjų kasmet daugėja, o pagrindinės priežastis – vis pasyvesni laiko praleidimo būdai.

Gabrielė Šepikaitė
„Vaikai vis mažiau laiko praleidžia lauke, rečiau domisi ir užsiima sportu, o ilgas ir netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterių ekranų, televizoriaus dar labiau apsunkina tiesaus stuburo vystymosi procesus. Būtent netaisyklinga laikysena yra pagrindinė nugaros skausmų bei skoliozės – stuburo išlinkimo į šoną – atsiradimo priežastis. Pastarosios stuburo problemos pastebimos ir nustatomos vis dažniau, o vaikų bei paauglių amžius, kuomet pasireiškia vieni ar kiti stuburo sutrikimai, pastebimai jaunėja“, – aiškino G. Šepikaitė.

Kineziterapeutės teigimu, mergaitės sparčiausiai auga 4–6 ir 12–24, o berniukai 6–8 ir 14–16 gyvenimo metais, todėl šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu pakankamai judėti. Vaikams sparčiai augant, raiščiai ir raumenys nespėja sustiprėti ir dėl to kūno struktūros vystosi netolygiai – atsiranda didesnė rizika susidurti su netaisyklingos laikysenos atsiradimu.

Situaciją blogina netinkama mityba

Kineziterapeutė įvardijo ir dar vieną vis dažniau Lietuvoje pastebimą pasyvaus gyvenimo būdo ir netinkamos mitybos pasekmę. Tai – vaikų viršsvoris.

„Vaikų nutikimas yra dar viena opi šiuolaikinės kartos problema, kuri atsiranda dėl nepilnavertės, nesubalansuotos mitybos ir gali lemti stuburo problemų atsiradimą ankstyvame amžiuje. Dėl viršsvorio susidaro didesnė apkrova stuburui ir pastebimai išryškėja laikysenos pokyčiai, – tikino G. Šepikaitė. – Toks netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo stokos derinys gali pridaryti išties daug žalos ir sutrikdyti jauno organizmo vystymąsi“.

Kaip su tuo kovoti?

Kaip pagrindinį ydingos laikysenos ir netinkamos mitybos problemų sprendimo būdą kineziterapeutė įvardijo judėjimą ir pridūrė, jog fizinio aktyvumo įpročius reikėtų pradėti formuoti kuo ankstesniame amžiuje. Mat labai svarbu pajausti individualius vaiko poreikius ir leisti jam pačiam išsirinkti labiausiai patinkantį sporto užsiėmimą.

„Reikėtų neužmiršti, jog kiekvienas vaikas yra labai skirtingas, todėl ir sporto šaka turėtų būti parenkama individualiai, o užsiėmimai prižiūrimi ir vedami kompetentingų specialistų. Sportinė veikla formuoja ne tik taisyklingą vaiko laikyseną, bet ugdo ir fizines ypatybes, tokias kaip ištvermė, greitis, jėga, pusiausvyra ir kt.“, – pabrėžė G. Šepikaitė.

Taip pat, kineziterapeutės nuomone, atradę mėgstamą sporto šaką vaikai ne tik gerina savo fizinę sveikatą, bet ir dalyvaudami įvairiose masinėse sporto veiklose, pavyzdžiui, „Lietuvos mokyklų žaidynėse“, gerina emocinę, psichologinę būseną, lavina bendravimo įgūdžius.

„Svarbu ne tik skatinti vaiką užsiimti aktyvia veikla, bet ir surasti patinkančią ir tinkančią sporto šaką, kad judėjimas teiktų ne tik fizinę, bet ir psichologinę naudą. Sportas turi teikti džiaugsmą“, – akcentavo G. Šepikaitė.

Apie projektą

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau kaip 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laida rodoma kiekvieną šeštadienį 9.30 val. per TV6 kanalą.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją