Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie, bijodami to baisiojo ryto nesulaukti, visą naktį miega krūpčiodami. Žinoma, tas „zuikio sindromas“ juos taip išsekina, kad, rytui išaušus, gyvenimas tikrai atrodo nebemielas. JAV buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo per 10 tūkst. įvairių sričių tarnautojų, turinčių šeimas.

Paaiškėjo, kad daugiau kaip 70 proc. šių žmonių rytas yra labiausiai stresą kelianti dienos dalis, kupina beprotiško skubėjimo, įtampos, nerimo, barnių ir ginčų su antrąja puse ar atžalomis. Respondentai teigė ryte visiškai neturintys laiko sau, apsiribojantys keliomis minutėmis, per kurias paskubomis išgeria kavos puodelį. Kai kurie neturi ir šio ritualo – kavos nusiperka ir išgeria pakeliui į darbą ar jau darbe. Jei nesate vieversys iš prigimties, turėtumėte siekti prisijaukinti rytą.

Tačiau reikės pasukti galvą, kaip tai padaryti. Jei viską paliksite savieigai, tai šaižiai skambantis žadintuvas, kurio garsas perveria jūsų smegenis, staigus stryktelėjimas iš lovos ir nuo šuolio tabaluojanti širdis tikrai sunaikins bet kokius rytinius džiaugsmus.

Kaip pradėti dieną?

Sakoma, kad norint dieną pradėti geros nuotaikos, reikia susikurti kokį nors ritualą. Tegul jūsų žadintuvas užgroja malonią melodiją ar švelniai, bet atkakliai pypsi. Toks ausies nerėžiantis garsas pernelyg nesudirgins jūsų nervų sistemos, tačiau padės pereiti iš miego į budrumo būseną. Kai atmerksite akis, venkite iš karto šokti iš lovos.

Tai labai kenksminga sveikatai. Tas pats, kas tik paleidus automobilio variklį iš karto maksimaliu greičiu spausti pirmyn. Įsivaizduojate, kaip reaguoja jūsų organizmas? Britai mokslininkai atliko tyrimus ir teigia, kad šis įprotis žudo. Ne tik kelia organizmui didžiulį stresą, bet, jei kartojasi diena iš dienos, silpnina imunitetą, didina riziką susirgti širdies ligomis ir netgi tikimybę patirti infarktą. Pasak tyrėjų, pabudus reikėtų dar kurį laiką pagulėti, išsibudinti negalvojant apie dienos rūpesčius. Idealu, jog iš lovos išlipsite tik po kokių dešimties minučių. Jei esate tas, kuris nerimo genamas verčiasi iš lovos, tuomet savo žadintuvą užsukite tas dešimčia minučių anksčiau.

O jei, atvirkščiai, lipti iš lovos itin sunku, stenkitės niekada neviršyti to 10 minučių pagulinėjimo prabudus limito.

Rąžymosi nauda

Turbūt nepamiršote, jog atsibudus reikia gerai pasirąžyti. Rąžantis pamankštinami raumenys, patampomi raiščiai, sausgyslės, ir kūnas paruošiamas aktyviam gyvenimui. Su amžiumi rąžytis reikėtų daugiau.

Ryte palengva išjudinę raumenis ir sąnarius, lankstesni ir sveikesni būsime visą dieną ir apsaugosime save nuo netikėtų patempimų ar kitų traumų. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad rąžymasis kelia nuotaiką ir suteikia žvalumo visai dienai – jis gerina kraujotaką, todėl smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, o tai teigiamai veikia visus jutimo organus. Kuo ramiau ir sklandžiau pereinama iš pasyvaus režimo į aktyvų, tuo mažiau streso atsinešime į naują dieną. Ne veltui sakoma, gera pradžia – pusė darbo.

Atrodo, posakį, kad išlipome iš lovos ne ta koja, reikia keisti tuo, kad išlipome nepasirąžę. Dar neišlipę iš lovos keliskart pasitempkite. Taip įtempsite stuburą juosiančius nugaros raumenis. Taip suaktyvinsite kraujotaką nugaros smegenyse. O šios jungiasi su dviem pusrutuliais tarp ausų, kurie atsakingi už gerą mūsų nuotaiką. Jei vis dar jaučiatės lyg traukinio pervažiuotas, nusišypsokite. Šypsena – galingas vaistas.

Dauguma žmonių mano: jei mes šypsomės, vadinasi, esame laimingi, tačiau galima perfrazuoti ir kitaip: mes esame laimingi, nes šypsomės. Šypsena mažina stresą, kuris beveik visada palieka pėdsakus mūsų veiduose, o dažnai šypsantis nuovargio žymių veide mažėja. Įrodyta, jog šypsena stiprina imuninę sistemą, tai paremta atsipalaidavimu. Šypsantis gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas, išsiskiria endorfinai ir serotoninas, kurie mažina skausmą ir suteikia laimės. Niekas taip gerai neveikia žmogaus naujai dienai, kaip juokas prabudus. Gal vertėtų pabandyti? Tai pats geriausias vaistas – visiškai nemokamas, natūralus ir jį paprasta naudoti.

Juokas stiprina imunitetą, mažina streso hormonų kiekį, atpalaiduoja raumenis, apsaugo nuo širdies ligų, palengvina jaučiant nerimą ir baimę, pakelia nuotaiką, suteikia energijos.

Lengva rytinė mankšta

Metas trumpai rytinei mankštai. Fizinės jėgos ir ištvermės nereikalaujantys pratimai bus įkandami net ir tiems kurie nė karto nedarė mankštos. Rytais mankštinantis pabunda kūnas, pagreitėja medžiagų apykaita, sunormalėja kraujospūdis, kraujo lipidų ir insulino kiekis, energingiau ima plakti širdis, veikti plaučiai, organizmas pasiruošia tiek fiziniams, tiek psichiniams krūviams. Visą mankštą atlikite ramiai ir lėtai.

Aktyvus mankštinimasis ryte – per didelis krūvis dar snaudžiančiam organizmui. Pradėkite nuo lengvų tempimo pratimų, skirtų raumenims ir sausgyslėms. Jeigu jau visai neturite nei laiko, nei noro, tai dar gulėdami lovoje ištempkite visą kūną nuo rankų iki kojų pirštų galiukų, paskui kelis kartus abi kūno puses patempkite į skirtingas puses. Keletą kartų sugniaužkite ir atleiskite kumščius, pasukite plaštakas, pėdas, palankstykite kojų pirštus. Ištiestais delnais pamasažuokite sritį aplink ausis, pirštų galais – lezgelius. Iškelkite rankas ir kojas į viršų ir pakratykite – tai pagerina kraujotaką. Labai geras pratimas stuburui – būnant keturiomis kelis kartus išriesti ir įlenkti nugarą tarsi katei. Ryte 3–10 kartų galite atlikti savo sugalvotus pratimus arba tuos, kurie jums patinka.

Malonūs judesiai pakels nuotaiką ir organizmo tonusą, todėl bus naudingesni. Įsiklausykite į savo kūną – jis pasufleruos ir tempą. Svarbu rytais išjudinti visus raumenis, pagreitinti kraujotaką, palankstyti visus sąnarius nuo kaklo iki kojų. Neverta mankštintis iki prakaito – tikrąjį sportą palikite popietei ar vakarui. Kiekvieną ryto rutinos veiksmą galima išnaudoti darant pritūpimus, arba vadinamuosius dalinius įtūpstus. Juos galima atlikti net ir laukiant, kol užvirs vanduo arbatai.

Teisingas kontrastinis dušas

O dabar žengte marš į dušą. Sveikas kūnas yra didelė vertybė. Vienas iš lengviausių, daugumai prieinamų būdų kūną padaryti sveikesnį yra kontrastinis dušas. Prausiantis karštu vandeniu kraujagyslės ir poros išsiplečia, o šaltu vandeniu – staigiai susitraukia. Kraujagyslėms susitraukinėjant nuo sienelių atsiskiria susikaupęs cholesterolis, jos tampa elastingesnės ir stipresnės.

Reguliariai prausiantis po kontrastiniu dušu, organizmas gauna didelę naudą. Stiprėja širdis ir kraujagyslės, greitėja kraujo ir medžiagų apykaita, geriau valosi organizmas. Kraujas pradeda geriau maitinti sušalusią odą iš vidaus, ji tampa stangresnė, lygesnė, mažėja celiulitas. Kūnas užsigrūdina, gerėja imunitetas ir po procedūros žmogus tampa žvalesnis, energingesnis. Pirmiausia reikia praustis po šiltu dušu. Po to nusistatyti karštesnį vandenį – nereikia labai karšto, užteks tokio, po kuriuo galite išbūti. Vėliau karštas vanduo užsukamas ir paleidžiamas tik šaltas. Toliau viskas kartojasi: karštas vanduo, kad kūnas apšiltų, ir vėl šaltas. Taip kartoti reikėtų 3–4 kartus, o pabaigti reikia būtinai šaltu.

Vanduo turi prausti visą kūną, neužsilaikyti ilgai vienoje vietoje.

Skubėjimas sukelia ligas

Nevalia praleisti pusryčių. Jų racionas turi sudaryti 25–30 proc. per dieną suvartojamo maisto. Košė, kiaušinienė, varškė, vaisiai, sultys, arbata – rinkitės ką tik norite. Tik nereikia tų pasakų, jog rytais jūs negalite nieko į burną įkišti. Gal nė karto nebandėte to padaryti? Pusryčiai yra kone svarbiausias valgymas per dieną, kuris parengia virškinimo traktą dienai ir suaktyvina medžiagų apykaitą.

Pusryčių valgymas užkerta kelią persivalgymui. Praleidžiant pusryčius, padidėja poreikis daugiau valgyti per kitus valgymus bei atsiranda persivalgymo rizika. Juo labiau, padidinus suvartojamų medžiagų kiekį būtent antroje dienos pusėje, nesunaudota energija yra kaupiama kūne riebalų pavidalu. Taigi įprotis nevalgyti pusryčių daro neigiamą įtaką ir kūno linijoms. Yra atlikti tyrimai, po kurių pripažinta, kad nevalgantis pusryčių žmogus yra linkęs ragauti nesveiką, konditerinį maistą, kuris būna prisotintas skonio stipriklių ir kitų pripratimą sukeliančių medžiagų, tad suvalgant, tarkime, vieną saldainį – norėsis dar.

O keli saldainiai gali sudaryti ir daugiau nei 1000 kalorijų ir tuo pat metu neigiamą vertę. Subalansuoti pusryčiai susiję su gera emocine būkle. Bene tinkamiausias maistas pusryčiams yra kruopos: avižos, grikiai, ryžiai, bolivinės balandos ir kitos. Kruopose gausu B grupės vitaminų, o jie susiję su nervinės įtampos mažinimu bei gera emocine būkle. Ir jokio skubėjimo. Juk žinote, kad skubėjimas sukelia baisų stresą organizmui. O stresas yra daugybės ligų priežastis. Norite sugadinti širdį? Susirgti reumatu? Turėti per didelį kraujospūdį? Susirgti skydliaukės ligomis? Turėti virškinimo problemų? Tuomet, prašom, skubėkite! Jūsų skubėjimas bus tiesus kelias į ligos glėbį.

Skaitykite daugiau čia.