„Dabar visi kalba apie išaugusias vaistų kainas ir kaip pravartu jų vykti įsigyti Lenkijoje. Kol pati nesusidūriau su konkrečiu atveju, šiai temai nebuvau jautri. Šio gelio su antibiotikais man prireikia retai. Puikiai pamenu, kad paskutinįkart jį pirkau prieš kiek daugiau nei dvejus metus ir jis kainavo 43 litus, arba 12,46 euro dabartinėmis kainomis. Dabar už jį sumokėjau 19,52 euro – 7 eurais arba 24 litais brangiau. Čia normalu?“, - negalėjo patikėti pašnekovė, pasidalinusi savo pirkinio čekiu.
Dar visai neseniai Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė DELFI aiškino, kad rinkos dalyviai neskatinami konkuruoti kainomis, o brangūs vaistai ir toliau sėkmingai šmėžuoja vaistinių lentynose. Be to, skaičiuodama kompensuojamąją kainą Lietuva permoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei pacientų sąskaita (visas komentaras - čia). Šalies vadovė neseniai taip pat pareikalavo, kad Sveikatos apsaugos ministras mažintų vaistų kainas, nes medikamentai yra „nepagrįstai brangūs“.
Kaip savo poziciją kainų klausimu aiškina vaistinių atstovai?
Vaistinės antkainis – 11 procentų
UAB „Nemuno vaistinė“ Marketingo vadovė Kristina Veštortienė pasakojo, kad vaistinėse siūlomų vaistų kainą sudaro gamintojo kaina, didmenininkui tenkanti dalis, mažmenininko taikoma marža ir pridėtinės vertės mokestis (PVM, kuris vaistams – 21 proc.).
„Galutinė vaisto kaina labiausiai priklauso nuo gamintojo deklaruotos vaisto kainos, kurios dalis galutinės kainos struktūroje yra didžiausia. Kitas kainos dalis – tiek PVM, tiek didmeninį, tiek mažmeninį vaistų antkainį – griežtai reglamentuoja valstybė. Siekdami užtikrinti mažiausias kainas rinkoje, daugeliu atvejų taikome gerokai mažesnius nei valstybės leistinus maksimalius antkainius. Mūsų tikslas užtikrinti, kad pacientas visada galėtų įsigyti norimus vaistus už mažiausią kainą, ir suteikti profesionalią konsultaciją“, - sakė ji.
Statistiškai vaistų gamintojo dalis sudaro vidutiniškai 73–92 proc. vaisto kainos, didmenininko (vaistų tiekėjo vaistinėms) – 1–10 proc., o vaistinės, turinčios tiesioginį kontaktą su pacientu, – 5–27 proc.
Komentuodama vilnietės skundą, vaistinės atstovė neigė kainų šuolį.
„„Duac“ 10mg/30mg/g gelis 30 g mūsų vaistinėse kainuoja apie 19,46 Eur. Nuo 13 iki 15 val vaistinėse „Camelia“ jį galima įsigyti už ypatingą kainą - apie 15,57 Eur. Šio preparato deklaruota gamintojo kaina Lietuvai yra 12,87 Eur. Vaistinių tinklo antkainis šio vaisto struktūroje sudaro tik apie 11 proc. visos preparato kainos, taip pat dar prisideda 21 proc. PVM. Mūsų vaistinių tinkle šio preparato ženklaus kainų pokyčio nebuvo nuo 2013 metų“, - tikino K. Veštortienė.
Didžiausias kainos kąsnis - gamintojui
Lietuvos vaistinių asociacijos Valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė paaiškino, kad vaistų kainos apskaičiuotos pagal dabar galiojantį Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną bei įvertinus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų klasifikatoriuje esančius duomenis.
„Atkreipiu dėmesį, jog nurodomos maksimalios didmenos ir mažmenos kainos, kurios realiai dėl vaistinių konkurencijos yra mažesnės. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, vaistinių preparatų mažmeninės kainos 2016 metais buvo vidutiniškai 18,75% mažesnės už maksimalias leistinas mažmenines kainas“, - pabrėžė ji.
Kaip skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pagal anatominę terapinę klasifikaciją (toliau - ATC), yra 14 vaistų grupių. Ištyrus vaistų kainų indekso pokyčius pagal konkrečias vaistinių preparatų ATC grupes, nustatyta, kad VPKI per 2016 metus daugiausiai mažėjo jutimo organus veikiančių vaistinių preparatų ir virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistinių preparatų grupėse.
Kainų indekso sumažėjimas atitinkamai sudarė 6,55% ir 3,47%. Taipogi nustatyta, kad daugiausiai kainų indeksas didėjo sistemiškai veikiančių hormonų preparatų vaistinių preparatų (5,48%) ir kraują ir kraujadarą veikiančių vaistinių preparatų (4,84%) grupėse. Tiriamų populiariausių vaistų pardavimų apyvarta 2016 m. sudarė 308 mln. eurų. Daugiau informacijos – čia.
K. Nemaniūtė-Gagė pateikė ir vizualią medžiagą, iliustruojančią, kas išties sudaro vaisto kainą.
Pavyzdį apie gamintojo „indėlį“ pateikė ir vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė.
„Gruodžio mėnesį Lietuvoje parduota 2 tūkst. vnt. „Coldrex“ pakuočių. Tuo metu Lenkijoje šis skaičius siekė 98 tūkst. Tai atsispindi ir kainose. Lietuvoje šis vaistas kainuoja 4,39 euro, o Lenkijoje – apie 2,5 euro“, - aiškino ji.
Išeitis – bendri vaistų pirkimai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo Varšuvoje vykusiame Vyšegrado šalių ir Kroatijos, Lietuvos bei Slovėnijos neformaliame sveikatos apsaugos ministrų susitikime, kur buvo tikimasi sutarti dėl bendrų vaistų pirkimų.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Vidurio ir Rytų Europos šalys susiduria su ta pačia aukštų vaistų kainų problema, tad susitikimo metu planuojama pasirašyti daugiašalį susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo teisingos vaistų kainodaros srityje, nustatant prieinamas vaistinių preparatų kainas.
„Panašūs susitarimai jau vyksta tarp kitų šalių, tačiau šis susitarimas yra naujas ir jis leis lanksčiau derėtis dėl mažesnių vaistų kainų. Tokiu atveju nuo šiol dėl tam tikrų vaistų kainų deramasi būtų nebe vien tik Lietuvos vardu“, – sakė ministras.
Ministras interviu BNS pernai gruodį teigė, kad bendri su kitomis šalimis pirkimai galėtų atpiginti, pavyzdžiui, vakcinas.
Kaip ketvirtadienį teigė ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, Lietuva tikisi, kad planuojamas memorandumas pirmiausia leistų pigiau įsigyti brangių patentinių vaistų.
„Tikimės, kad jau kitais metais šalys galės sėsti prie derybų stalo su gamintojais“, – BNS sakė ministro atstovė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrai partnerystės susitarimą dėl bendro vaistų ir medicinos prietaisų pirkimo bei centralizuotai įsigytų vaistų ir medicinos prietaisų skolinimo pasirašė dar 2012 metų pavasarį.
Visgi Baltijos šalių pirmas bandymas kartu pirkti vaistus – tuberkuliozės vakciną – jų neatpigino, 2015 metais sakė tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Ministrė tada sakė, kad pirkimo, kurio metu planuota įsigyti naujagimiams skirtos vakcinos nuo tuberkuliozės, teko atsisakyti, nes pasiūlyta kaina buvo net didesnė nei vakciną perkant atskirai vienai Lietuvai.
Įdomūs ir kiti skaičiai. Kaip rašė „Verslo žinios“, penkios didžiausios įmonės vaistinių rinkoje gauna 95% viso vaistinių pelno, o jų pajamų dalis nuo 2007 m. padidėjo 6% ir 2015 m. sudarė 89%. Tačiau intensyvi konkurencija daro šį verslą mažiau patrauklų. Didieji penki vaistinių tinklai uždirba vidutiniškai kiek daugiau nei 2% pelno prieš mokesčius nuo apyvartos. Dar sunkiau sekasi likusioms vaistinėms – 150 vaistinių pelnas prieš mokesčius tesudaro 0,9% apyvartos.
