Laukite, kol pasikeis Seimas
Trečiadienį Teisingumo ministerijoje vykusioje konferencijoje Vaisingumo centro vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė, pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje iniciatorė ir pradininkė Gražina Bogdanskienė pastebėjo, kad nuo sausio įsigaliojęs įstatymas pagalbinio apvaisinimo procedūras garantuoja tik santuoką įregistravusioms poroms bei toms, kurios sudaro registruotos partnerystės sutartį.
„Bet Lietuvoje registruotos partnerystės nėra. Ką mes galime pasakyti pas mus atėjusiai porai? Nėra institucijos, kuri išduotų pažymą, kad ta pora yra registruotoje partnerystėje. Čia iššūkis teisininkams“, - kalbėjo gydytoja.
Kitas diskutuotinas įstatymo punktas – neterminuotas embrionų šaldymas.
„Teoriškai įstatymą yra priimti viena, tačiau kai mums reikia dirbti praktiškai, mes susiduriame su tokiais klausimais – ar mes saugosime embrionus iki mirties? O kai numirsime, embrionai bus perduoti mūsų vaikams? Mes nieko negalime atsakyti. Manau, kad šis įstatymas turės būti keičiamas, turbūt, kai pasikeis parlamentas“, - svarstė konferencijos pranešėja.
G. Bogdanskienė teigė, kad nėra jokios prasmės embrionus šaldyti ilgiau nei 10 metų, nes jie tampa nebeveiksnūs.
Pagal įstatymą, embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šiame įstatyme.
„Kai yra pora santuokoje ar partnerystėje, tai nėra probemų. Tačiau kai prasidės apvaisinimas donoro sperma, tai pagal įstatymą mes privalėtume atskleisti genetinį tėvą. Nemanau, kad bus tokių vyrų, kurie norės donuoti spermą ir kad jų tapatybė galėtų būti atskleista. Kai vaikui sukaks 18 metų, jis pabels į duris ir sakys „labas, tėti“, - tikino G. Bogdanskienė.
Neišspręstas ir embriono saugojimo kaštų klausimas.
„Dabar mes privalome sakyti, kad embrionai bus saugomi neterminuotai, bet jūs privalėsite už tai mokėti. Žmogus, eidamas į procedūrą, galvoja – sukurs man embrionus ir aš už juos mokėsiu iki mirties, it kokią paskolą. Įstatymas yra neteisingas iš principo“, - teigė pranešėja.
Seimas taip pat įteisino, kad embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.
„Bet jau ir dabar kai kurie pacientai sako nenorintys savo genetinės medžiagos atiduoti kitiems. Ką mes galime jiems atsakyti? Laukite, kol pasikeis Seimas“, - pusiau rimtai sakė G. Bogdanskienė.
Įtaria klastą
Pagal naują Sveikatos ministro įstatymą bei jau priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kiekviena klinika turi turėti lytinių ląstelių banką. Šiandien Lietuvoje funkcionuoja 6 pagalbinio apvaisinimo klinikos, dar prisidės dvi universitetinės klinikos.
„Lietuvai tikrai nereikia 8 lytinių ląstelių bankų. Čia iškyla dar viena problema – kas tai yra lytinių ląstelių bankas, embrionų, spermos ir kiaušialąsčių bankai? Donorinių kiaušialąsčių bus labai mažai, niekas nenorės jų donuoti. Su sperma paprasčiau ir lengviau. Tačiau jeigu vienas vyras savo spermą donuos visose klinikose, ir nėra sukurto jokio donoro registro, tai reiškia – vienoje klinikoje gims jo vaikas, kitoje, trečioje. Gims 8-10 donorų vaikų ir, pavyzdžiui, tie vaikai susituoks. Nėra jokio registro. Mes nežinosime, ar čia susituokė brolis su seserimi“, - perspėjo G. Bogdanskienė.
Vaisingumo centro vadovė taip pat stebėjosi nerealiomis sąlygomis komercinėms įstaigoms.
„Gruodžio 23 d. pasirašytas įsakymas, kad visos klinikos privalo turėti ląstelių banką nuo sausio 1 d. Šitą įsakymą mes pamatome gruodžio 27 d. Įkurti ląstelių banką per 4 dienas yra neįmanoma, nes aparatūra šiam bankui keliauja du mėnesius. Vienintelė pasiruošusi yra universitetinė ligoninė. Aš reziumuoju, kad universitetinė ligoninė žinojo jau anksčiau, kokią aparatūrą reikės pirkti. O privačios – nežinojo. Štai kokia medicina Lietuvoje“, - piktinosi gydytoja.
Pacientai – tikriausi efektyvumo įrodymai
G. Bogdanskienė priminė, kad pasaulyje kas šešta pora, t. y. 10-15 proc. - susiduria su vaisingumo sutrikimais. Poros nevaisingumą 40 proc. lemia moters nevaisingumas, 40 – vyro, 10 proc. visų priežasčių yra neaiškios, o likęs dešimtadalis – bendros.
Dažniausia moters nevaisingumo priežastis – ovuliacijos sutrikimai, kurių net 70 proc. gydomi konservatyviai, nepreikiant pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
„Tuo metu vyrų nevaisingumą dažniausiai lemia įgytos priežastys, iš jų – lytiniu keliu plintančios ligos. Per 20-25 m. stebime tendenciją, kad daugėja infekcijų, daugėja sergančių chlamidijomis ir kt.“, - sakė gydytoja.
G. Bogdanskienė pasakojo, kad kalbant apie pagalbinį apvaisinimą, jį vis dar supa begalė mitų. Vienas jų – po tokios procedūros gimęs vaikas bus nevaisingas.
„Netiesa. Pirmoji moteris po pagalbinio apvaisinimo gimė Anglijoje 1978 m. ir ji jau turi savo vaikų. Vienintelė situacija, kai vaikas gali turėti vaisingumo problemų, yra tada, kai tėvo spermos tyrime yra tam tikri spermatozoido chromosomų pakitimai, kurį gali paveldėti gimęs berniukas ir būti dalinai nevaisingas“, - aiškino Vaisingumo centro vadovė.
Ji neigiamai atsakė ir į klausimą, ar po pagalbinio apvaisinimo gimsta kitokie vaikai.
„Mes tai sakome iš savo praktikos. Štai (rodo) yra nuotrauka po pagalbinio apvaisinimo gimusių mergaičių – pirmųjų Lietuvos istorijoje gimusių dvynukių, kurių mamai procedūrą man teko atlikti Londone, nes Lietuvoje tuo metu nebuvo pagalbinio apvaisinimo laboratorijos. Mes 1993 m. iki 1997 m. su pacientėmis keliaudavome į Londoną, nes ten mokiaus. Sausio pradžioje šioms merginoms sukako 23 metai“, - pasiekimais džiaugėsi gydytoja.
Nuo 1997 m. tokios procedūros jau buvo atliekamos Lietuvoje.
Prireiks teismų pagalbos
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene” partneris, arbitražo ginčų ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas konferencijoje sakė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – netobulas, tačiau tai visgi žingsnis į priekį, kurio jau porą dešimtmečių laukė Lietuvos medikai ir šeimos.
„Sausio mėnesį buvo pakeistas įstatymas. Pakeitimo esmė, mano nuomone, yra svarbi ir tai yra žingsnis į priekį, lyginant su 1999 m. ministro įstatymu. Pirma, išsiplečia ratas asmenų, kurie gali pasinaudoti gydymu – ne tik sutuoktinių poros, bet ir partneriai. Kaip daktarė minėjo, mes neturime specialaus įstatymo, kuris leistų įteisinti partnerystę“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie donorų anonimiškumą, profesorius sakė, kad šiuo klausimu teisinis reguliavimas panašus į įvaikinimą – informacija konfidenciali, tačiau gali būti suteikta teismo leidimu (pavyzdžiui, jei tai reikalinga dėl vaiko sveikatos). V. Mikelėnas sutiko, kad donorams nesudarant galimybės lytines ląsteles donuoti anonimiškui, donacijų tikrai sumažėtų.
„Ir net jei nebūtų anonimiškumo, tėvai vaikui nepasako, kad jis gimė pagalbinio apvaisinimo būdu. Australijoje buvo neseniai atlikti tyrimai, kur absoliuti dauguma apklaustų tėvų pripažino fakto nesakantys vaikui, tačiau apie tai kalbantys su draugais, kitais šeimos nariais“, - sakė profesorius.
Vilniaus universiteto profesorius taip pat pakartojo rimtą spragą – embrionų šaldymo laiko nenumatymo.
„Dar nėra ir donoro lytinių ląstelių panaudojimo kartai numatyti įstatymo. Tai jau bus medikų atsakomybė. Paprastai valstybėse, kur tie klausimai sureguliuoti, praktika labai įvairi – vienur 5, kitur 8 ar 10 apvaisinimų iš vieno donoro lytinių ląstelių“, - kalbėjo jis.
Dar vienas V. Mikelėno pavyzdys – išsiskyrusios poros teisės. Situacija – pora užšaldo nepanaudotus embrionus, tačiau asmenys išskiria. Vyriškis nori sunaikinti embrioną, moteris – ne. Tokiu atveju elgtis galima įvariai, tačiau nesant reglamentavimo turi įsikišti teismas.
Profesorius taip pat informavo, kad Lietuvoje įstatymas leidžia naudoti mirusio žmogaus lytines ląsteles, jei sutikimą jas naudoti jis davė dar būdamas gyvas.
