„Time“ svetainėje išvardyta 10 produktų, kuriuos, jei tik įmanoma, geriau pakeisti širdžiai ir kraujagyslių sistemai naudingesniais patiekalais.
Greitasis maistas
Ar sotieji riebalai iš tiesų tiesiogiai susiję su širdies ligomis, moksliškai iki galo neįrodyta. Pavyzdžiui, saikingai vartojama itin aukštos kokybės jautiena, gauta iš žole šertų galvijų, turi net teigiamą poveikį širdies būklei, sako kraujagyslių ligų specialistė iš Niujorko „Hofstra“ universiteto Regina Druz.
Tačiau apskritai gyvūninės kilmės sotieji riebalai, ypač jei derinami su angliavandeniais, širdžiai yra žalingi. Todėl reikėtų vengti greitojo maisto restoranų, kuriuose siūlomi patiekalai gaminami iš prastesnės kokybės produktų, be to, taikomos sveikatai kenksmingos maisto ruošimo technologijos.
Tokių mėsos užkandžių kaip kumpis ar dešra sudėtyje gali būti nemažai sočiųjų riebalų. Be to, net liesuose apdorotos mėsos gaminiuose gausu druskos. Įsidėmėtina, kad tik šešiuose griežinėliuose kumpo ar dešros gali būti rekomenduojama visos paros natrio dozė.
„Daugeliui žmonių reikėtų riboti suvartojamos druskos kiekį, nes natris yra tiesiogiai susijęs su aukštu kraujospūdžiu“, – sako specialistė Laxmi Mehta iš Ohajo valstijos universitetui pavaldaus medicinos centro, vadovaujanti moterų kraujagyslių ligų prevencijai skirtai programai.
Pasak specialistės, su aukštu kraujospūdžiu nebūtina kovoti medikamentais. „Kartais pakilusį kraujospūdį pavyksta apmaldyti atitinkamai pakoregavus mitybos įpročius“, – tvirtina L. Mehta.
Keletas tyrimų įrodė, kad vartojant riebaluose keptą maistą, pavyzdžiu, gruzdintas bulvytes, vištieną ir kitus gruzdintus produktus, didėja širdies ligų rizika. Taikant įprastą gruzdinimo technologiją susidaro tam tikro tipo riebalų rūgštys (transriebalinės), skatinančios blogojo cholesterolio lygio kilimą, o gerojo – kritimą.
„Jei namuose nutarsite išsikepti įvairių daržovių ir naudosite alyvuogių arba kokosų aliejų, jokios žalos sveikatai nebus, – sako R. Druz. – Tačiau dažniausiai, kai kalbame apie gruzdintą maistą, turime galvoje tuos patiekalus, kurių žmonės nesigamina patys, o įsigyja užkandinėse. Jų, žinoma, reikia vengti.“
Daugelį metų didžiausiu puikios sveikatos ir nepriekaištingos širdies būklės siaubu buvo laikomi riebalai. Tačiau visiškai neseniai žurnale „JAMA Internal Medicine“ pasirodžiusioje publikacijoje nurodoma, kad dėl tokio įsitikinimo kalti cukraus pramonės finansuojami tyrimai. Dabar jau pripažįstama, kad kuo įvairiausių pavojų kyla ir vartojant per daug cukraus. Tarp liūdnų cukraus pertekliaus mitybos racione pasekmių galima paminėti nutukimą, aukštą cholesterolio lygį ir cukrinį diabetą – visi šie veiksniai didina širdies ligų riziką.
„Diskutuodami apie žalingus produktus nuo sočiųjų riebalų temos kardiologai perėjo prie cukraus, – sako R. Druz. – Jei turėčiau įvardyti vienintelį ingredientą, kurio turėtų vengti bet kuris širdies liga sergantis ar širdies ligų riziką patiriantis asmuo, pasakyčiau, kad tai cukrus.“
Gazuoti gėrimai ir cukrumi saldintos sultys
Daugelis amerikiečių daugiausia cukraus gauna ne iš maisto, o iš gėrimų. Pastaruoju metu paskelbtais duomenimis, daugiau nei 60 proc. vaikų ir 54 proc. vyrų bei 45 proc. moterų kasdien išgeria bent vieną gazuotą arba cukrumi pasaldintą gėrimą.
Saldūs dribsniai
Net ir tuose produktuose, kuriuos, atrodytų, būtų galima priskirti prie subalansuotos mitybos raciono, gali būti gausu cukraus. Pasak R. Druz, rytais vartojami rafinuoti angliavandeniai ir cukrus gali paskatinti kraujo cukraus lygio nestabilumą, todėl vėliau nepavyks atsispirti pagundai suvalgyti ką nors saldaus ir viršyti dienos cukraus normą. Todėl pusryčiams rekomenduojama rinktis tokius produktus kaip vaisiai, kiaušiniai, avokadai ar visagrūdė duona.
Saldūs kepiniai
Kepiniuose, ypač tuose, kurie gaminami pramoniniu būdu, yra labai daug cukraus, be to, juos gaminant dažnai naudojamai arba sotieji riebalai, tokie kaip sviestas ar alyvpalmių aliejus, arba tam tikros transriebalinės rūgštys, pavyzdžiu, iš dalies hidrintas augalinis aliejus. Cukrus ir sotieji riebalai – du ingredientai, kurių į organizmą turėtų patekti kuo mažiau.
Jei dėl sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, sviesto, širdies ir kraujagyslių sistemai daromos žalos dar galima diskutuoti, tai dėl transriebalinių rūgščių žalos širdžiai abejonių nekyla.
Transriebalinių rūgščių yra kambario temperatūroje neminkštėjančiame margarine, nors kartais jis ir reklamuojamas kaip sveikesnis sviesto pakaitalas. Jei norite apsidrausti, rinkitės minkštą, lengvai tepamą margariną, kurio sudėtyje nėra iš dalies hidrinto aliejaus.
JAV širdies ligų asociacijos paskelbtame didelį druskos kiekį turinčių produktų sąraše picai tenka antra vieta po mėsos užkandžių. Picoje esančio natrio ir sočiųjų riebalų kiekis gerokai padidėja, jei ant jos užsiberiama papildomai sūrio, o pagrindinis jos įdaro ingredientas – mėsa. Jei nutarėte užsukti į piceriją arba užsisakyti picą į namus, pabandykite apsiriboti vienu ar dviem jos gabalėliais, be to, rinkitės daržovių įdarą.
Dietiniuose gazuotuose gėrimuose nėra riebalų ir jie visiškai nekaloringi, tačiau jie taip pat kelia pavojų. Šuo metu tęsiami tyrimai, siekiant išsiaiškinti kokakolos ryšį su širdies ligas sukeliančiais veiksniais, tokiais kaip nutukimas ir cukrinis diabetas.
Kai kurių tyrimų duomenis, dietinius gazuotus gėrimus vartojantys žmonės yra linkę viršyti dienos kalorijų norma, manydami kad tik kompensuoja tą kiekį, kurio negavo gerdami dietinį gėrimą. Be to, yra įrodymų, kad dietiniuose gazuotuose gėrimuose esančios cheminės medžiagos sukelia skrandžio ir žarnyno bakterijų pokyčių ir skatina nutukimą. Taigi, nors dietinėje kokakoloje kalorijų ir nėra, jos tikrai neverta rinktis, jei norite išsaugoti sveiką širdį.
