Pagal įstatymą, embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šiame įstatyme. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais būtų laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Seimas įteisino, kad embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Seimas pritarė donorystės anonimiškumui. Pagal įstatymą, „lytinių ląstelių ar embriono recipiento, gyvo žmogaus, savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui skirtas lytines ląsteles, embriono donoro ir vaiko, pradėto panaudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs“.
Įstatymas draudžia naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas galės būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Vėliau, nuo 2018 sausio 1 d., įsigalios įstatymo nuostata, numatanti, kad valstybė įgyvendina embriono donorystės programą – Prenatalinio įvaikinimo programą. Vyriausybė turės parengti Prenatalinio įvaikinimo programą, paskirti ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustatyti šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdytų universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.
Sausio 17 d. už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai.
Nors kai kurie Seimo nariai pripažino, kad kai kurios nuostatos yra netobulos ir neišsprendžia visų problemų, tačiau dauguma tvirtino, kad galų gale atrastas balansas, o svarbiausia – bus laimingi tie, kurie negali susilaukti vaikų.
