Vasario pabaigoje VU Gamtos fakulteto studentų organizuojama gyvybės mokslų konferencija „The COINS 2017” vyks jau 12-tą kartą. Jos metu naujausius tyrimus pristatys įvairūs mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių (Izraelis, Švedija, Jungtinė Karalystė ir t.t.), taip pat patys studentai auditoriniu arba plakatiniu pranešimu, rašoma pranešime spaudai.
„COINS konferencija – tai puikus būdas pasijusti tikru mokslininku: pristatyti savo tyrimų rezultatus plačiai auditorijai, padiskutuoti su kolegomis, sutikti potencialius verslo partnerius,“ – sako
su konferencijos kuratorė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui VU Gamtos fakulteto profesorė Sonata Jarmalaitė.
- Vis dažniau pastaruoju metu pabrėžiama molekulinio požiūrio į vėžio diagnostiką ir gydymą svarba. COINS konferencijoje kaip tik ir skaitysite pranešimą šia tema.
- Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniame lygmenyje pradėjome dirbti ne taip ir seniai. Pradžioje trūko žinių ir patirties, teko stažuotis, važiuoti į kursus tobulintis molekulinės vėžio biologijos, genetikos, epidemiologijos srityse. Po stažuočių grįžusi į Vilniaus universitetą, subūriau jaunų gabių tyrėjų grupę. Jie gilinasi į molekulinius vėžio mechanizmus, kuria molekulinių žymenų sistemas, stengiasi jas pritaikyti klinikiniam naudojimui.
Šiandien vėžio biologijos srityje galime taikyti pažangiausias tyrimų technologijas, šiuolaikinę įrangą – tai labai palengvina ir pagreitina darbus, į šią mokslo sritį pritraukia gabius, kryptingai vėžio molekuliniais pagrindais besidominčius, originalių idėjų vedamus studentus.
- Kodėl ir kuo toks požiūris šiandien svarbus, aktualus, inovatyvus?
- Vėžys – sudėtinga liga, kurios atsiradimą lemia daugelis genetinių ir epigenetinių pakitimų, dėl kurių sutrinka normalus ląstelės funkcionavimas. Genetinių klaidų aptikimas, pakitusių baltymų blokavimas – tai šiuolaikinis požiūris į vėžio gydymą, vadinamoji taikinių terapija. Norint skirti šį gydymą ligoniui, būtina žinoti atitinkamo baltymo-taikinio genetinių mutacijų profilį. Tai reiškia, kad molekulinės biologijos žinios tapo būtinos, norint sėkmingai gydyti vėžį. Navikui būdingus genetinius pakitimus galima panaudoti ir vėžio diagnozės patikslinimui, molekulinio subtipo nustatymui – nuo to taip pat priklauso gydymo taktika, intensyvumas.
Tolimesnis žingsnis – navikui būdingų mutacijų paieška ligonio krauju cirkuliuojančioje naviko DNR ar RNR. Tai pavienės molekulės, kurioms „pagauti“ reikia ypatingai jautrių ir tikslių metodų, specialios įrangos ir žinių. Tai vadinamoji neinvazinė molekulinė vėžio diagnostika arba skystoji biopsija. Idėja kraujyje ieškoti naviko genetinės medžiagos ir taip anksti bei patikimai diagnozuoti vėžį nėra nauja, tačiau jos įgyvedinimui reikėjo sulaukti tokių pažangių technologijų kaip naujos kartos sekoskaita, vienos ląstelės analizė ir pan.
- Pastaraisiais metais vėžio diagnostikoje pradėti naudoti modernūs metodai. Kokie šie metodai ir kokių rezultatų jie atneš?
- Inovatyvių technologijų diegimas iš esmės pakeitė daugelio ligų, ne tik vėžio diagnostiką. Kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir kiti vaizdinimo metodai padeda pamatyti detalų vidaus organų vaizdą, aptikti nedidelius ligos židinius. Fizikiniai vaizdinimo metodai derinami su molekuliniais zondais, padeda aptikti naviko metastazes, apsibrėžti naviko ribas operacijos metu.
Pašalintas navikas diagnozės patikslinimui siunčiamas gydytojo patologo analizei. Patyrusi gydytojo patologo akis labai svarbi, bet šiandien navikinio mėginio pjūvių, perkeltų ant mikroskopo stiklelio, analizė gali būti automatizuojamair bent iš dalies patikėta kompiuteriams. Kaip jau minėjau, molekulinė genetinė analizė tapo neatskiriama šiuolaikinės vėžio diagnostikos dalimi, kai sprendžiama, kokį gydymą tikslingiausia paskirti ligoniui. Genetinė diagnostika šiandien atliekama naujos kartos sekoskaitos aparatais, kurie geba aptikti pavienes navikui būdingas mutacijas tarp daugelio sveikų ląstelių sveikos DNR. Siekiant nevarginti ligonio pakartotinėmis audinio biopsijomis genetiniai tyrimai vykdomi skystojoje biopsijoje – ligonio kraujyje.
- Gal galite pristatyti naujausius savo grupės atradimus?
- Kadangi skystosios biopsijos technologijas įvaldėme gan anksti, tik prasidėjus neinvazinių vėžio tyrimų laikotarpiui, galime siūlyti naujas originalias idėjas, kaip pagerinti šias technologijas.
Pagrindinis mūsų grupės tyrimų originalumas – navikui būdingų pakitimų ieškoti ne kraujyje, o šlapime. Juk kraujo paėmimo procedūra nėra labai maloni, be to kraujyje gausu sveikų ląstelių, jų DNR. Pradžioje pabandėme šlapime ieškoti urologiniams navikams – priešinės liaukos, inkstų vėžio – būdingų pakitimų, bet kolegų tyrimai drąsina šlapime ieškoti net ir kitų lokalizacijų navikų diagnostinių žymenų.
Visi mūsų grupės tyrimų rezultatai viešinami, skelbiami publikacijose, nes tik taip gali griečiau pasiekti kliniką. Esame sukūrę žymenų rinkinius, kurie padeda anksti aptikti priešinės liaukos vėžį, numatyti naviko metastazavimo riziką. Šiuo metu bandome sukurti žymenų sistemą, padėsiančią numatyti jautrumą priešvėžiniams vaistams, kurių rinkoje yra gan daug, o patikimų pasirinkimo kriterijų ir garantijos, kad jie padės konkrečiam ligoniui, deja nėra. Mūsų grupės darbai publikuoti garbinguose tarptautiniuose leidiniuose British Journal of Cancer, Journal of Urology, Human Molecular Genetics ir kituose. Darbai cituojami ne tik kolegų straipsniuose, apžvalgose, bet ir naujausiuose vadovėliuose. Bet didžiausia mūsų svajonė, kad šie žymenų rinkiniai kuo greičiau pasiektų klinikas ir padėtų ligoniams.
- Kaip apskritai vertinate studentų organizuojamą konferenciją „The COINS“?
- Puikus renginys. Didžiuojuosi mūsų studentų aktyvumu, atkaklumu siekiant surengti kokybišką tarptautinį renginį Vilniaus universitete. Šios veiklos pradžia tikrai nebuvo lengva, o dabar galite didžiuotis, kad jūsų pavyzdžiu seka ir kitų sričių studentai, rengdami panašius tarptautinius mokslo renginius. Pamenu, kaip The COINS renginiai tarsi pabudindavo senuosius GMF pastatus, įnešdavo jaunatviško šurmulio, sutrukdydavo įrastą paskaitų ritmą. Naujieji GMC pastatai tarsi įpareigoja didinti šio renginio apimtis, kviestis kuo daugiau svečių iš užsienio, nes turime kuo didžiuotis ir ką parodyti. Visada raginau studentus, dalyvauti ar bent trumpai nueiti peržiūrėti konferencijos dalyvių stendus. Studetai po šio renginio į paskaitas ir laboratorijas grįžta labiau motyvuoti, pilni naujų idėjų, tad mokymo procesas nuo to tik laimi.
- Ar tai pirmas kartas, kai konferencijoje skaitysite pranešimą? Gal anksčiau kaip nors kitaip talkindavote studentams, organizuojantiems šį tarptautinį mokslinį renginį?
- Taip, tai pirmas kartas, kai konferencijoje dalyvauju su žodiniu pranešimu. Keletą metų dalyvavau vertinimo komisijose, esu daugelio studentų, dalyvavusių konferencijose su stendiniais ir žodiniais pranešimais, vadovė. Ne kartą gelbėjau ir patarinėjau organizatoriams, kviečiant lektorius iš užsienio. Visada skatinau ir skatinu studentų aktyvumą.
Mokslinis darbas laboratorijose – tai tik darbo pradžia. Jis neturi prasmės, jei tyrimų duomenys nebus aptariami su kolegomis, pristatomi tarptautiniuose renginiuose ir pritaikomi praktikoje. Dirbame ir kuriame tam, kad mokslo pažanga pagerintų visuomenės gerovę, sveikatą, įkvėptų sekančius atradimus.
