Kiekvieną savaitę užfiksuojama vis daugiau sergančių žmonių ir kaip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė, gerokai daugiau nei tuo pat metu per praėjusį sezoną.
Nuo gruodžio 26 iki sausio 1 dienos visoje apskrityje daugiausia sergančiųjų buvo registruota Panevėžio mieste, mažiausia – Panevėžio rajone.
Mieste sergamumo gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis didžiausias rodiklis – 106,46 atvejo 10-iai tūkstančių gyventojų, o mažiausias rajone – 7,04 atvejo tokiam pat gyventojų skaičiui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas informuoja, kad bendras visoje Panevėžio apskrities sergamumo gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų rodiklis buvo 66,72 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Per tą patį 2015 metų laikotarpį sirgo daug mažiau žmonių – buvo užfiksuota 23,03 atvejo tam pačiam gyventojų skaičiui.
Dažniau serga vaikai
Poliklinikose pacientų pradėjo daugėti tuoj po Kalėdų. Kaip sako Panevėžio miesto poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė, per paskutinę praėjusių metų savaitę dėl virusinių infekcijų į medikus kreipėsi 360 pacientų, didžioji dauguma jų – 229 – vaikai. Buvo nustatyti penki gripo atvejai.
Nors pirmomis 2017 metų dienomis pacientų gerokai padaugėjo, didelio jų antplūdžio dar nejaučiama.
N. Marčiulionienė sako, kad sergamumą šiek tiek galėjo pristabdyti tai, kad gana daug žmonių pasiskiepijo nuo gripo. Per spalį ir lapkritį poliklinikoje nuo gripo buvo paskiepyta per tūkstantis gyventojų.
Be to, vedėja mano, kad pacientų skaičių mažina mokinių atostogos, joms pasibaigus vaikų poliklinikoje greičiausiai padaugės.
Gydytoja primena, kad šiuo metu svarbiausia nebendrauti su sergančiais žmonėmis, vengti masinio susibūrimo vietų, vėdinti patalpas ir nuolat plauti rankas – šios priemonės, siekiant išvengti užkrato, vienos veiksmingiausių. Vitaminai, organizmą stiprinančios priemonės būtų labiau pravertusios, jei būtų suvartotos anksčiau.
Medikė teigia, kad pajutus gripo ar virusinės infekcijos simptomus reikėtų bent telefonu pasikonsultuoti su savo gydytoju. Juk virusinių infekcijų yra labai daug – svarbu parinkti tinkamiausią gydymą. Kaip vieną veiksmingiausių vaistų peršalimo ligoms gydyti medikė mini paracetamolį.
Antibiotikai virusų neveikia
Žmonės dažnai painioja gripą ir peršalimą. Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo yra karščiavimas. Peršalus temperatūros nėra arba ji būna neaukšta, apie 37 laipsnius, o gripo atveju pakyla aukšta, didesnė nei 38 laipsnių temperatūra.
Gripo simptomai prasideda staiga, per 12 valandų: dažnai vargina bendras silpnumas ir nuovargis, galvos ir raumenų skausmas, sausas ir sunkus kosulys. Liga trunka 6–7 dienos.
Peršalimo simptomai atsiranda pamažu, laipsniškai. Šios ligos būdingi simptomai – lengvas gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, švelnus kosulys. Skirtingai nei gripo atveju, peršalimui nebūdingas šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, diskomfortas krūtinės srityje. Peršalimas trunka 3–4 dienas. Priešingai nei sergant gripu, peršalus nebūdingos komplikacijos.
Komplikacijos pasijus vėliau
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus duomenimis, Panevėžyje dėl gripo hospitalizuoti 3 asmenys. Į ligoninę žmonės patenka dėl gripui būdingų sunkių ir dažnų komplikacijų.
Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę jau buvo paguldyti 56 asmenys. Iš jų 8 vaikai iki 2 metų, 27 asmenys iki 17 metų. Vienas asmuo gydytas Intensyviosios terapijos skyriuje. Daugiausia sergančiųjų buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Respublikinės Panevėžio ligoninė Infekcinių ligų klinikos vedėjas Eugenijus Preidis sako, kad didžiausias gripo komplikacijų pakirstų ligonių antplūdis būna praėjus maždaug porai savaičių nuo susirgimų pakilimo. Tad sausio viduryje ligoninėje gali labai padaugėti gripo komplikacijų ištiktų ligonių.
Be stacionaraus gydymo sunkiau išsiverstų po susirgimo gripu plaučių, kartais net inkstų uždegimus, bronchitus ir kitų komplikacijų patyrę žmonės.
Pneumonija – viena dažniausių gripo komplikacijų, tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas.
Gripo komplikacijų rizika didelė vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65-erių metų suaugusiesiems. Taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Peršalusiems, gripu susirgusiems ir norintiems išvengti komplikacijų žmonėms E. Preidis pataria laikytis režimo, paisyti gydytojo nurodymų, gerti daug skysčių. Tačiau, kaip teigia gydytojas, kiekvienas organizmas į ligą reaguoja skirtingai ir sunku nuspėti jo reakcijas bei galimybes.
Stipresnį imunitetą turintieji susirgs ir komplikacijų patirs rečiau. O imunitetui svarbu daug kas – grynas oras, geras maistas, teigiamos emocijos ir kt.
Faktai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, jog nuo 2016 metų gruodžio 26 dienos iki 2017 metų sausio 1 dienos bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 72,4 atvejo 10 tūkstančių gyventojų.
2015 m. gruodžio 26 d.–sausio 1 d. sergančiųjų buvo per pusę mažiau – 34,3 atvejo tam pačiam gyventojų skaičiui.
Epidemija gali būti skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 -iai tūkstančių gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
