Jo duomenimis, meningokokinė infekcija pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų. Tarp mirusiųjų nuo šios infekcijos pernai – penki vaikai, jaunesni nei penkerių.
Meningokokinė infekcija yra ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiuoju ar bakterijos nešiotoju. Europoje labiausiai paplitę ir dažniausiai susirgimus sukelia B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3–4 dienos.
Didesnę riziką susirgti meningokokine infekcija turi rūkantys asmenys, vaikai kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo, žmonės, persirgę gripu, kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, turintys nusilpusį imunitetą.
Ligos simptomai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, vangumu, sąmonės aptemimu, kaklo raumenų įtempimu, sąnarių ar raumenų skausmais. Vaikams taip pat būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti ar gerti, hemoraginis bėrimas.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama reguliariai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo: prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę, reguliariai vėdinti ir valyti patalpas. Taip pat svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Lietuvoje nuo meningokokinės B infekcijos skiepyti pradėta 2014 metais ir paskiepyti 338 vaikai, o 2015 metais paskiepyti 1045 vaikai, 2016 metais iki lapkričio mėnesio buvo paskiepyta 11 tūkst. 585 vaikų.
Vakcina nėra finansuojama Valstybės lėšomis, todėl vaikai skiepijami tėvų lėšomis.