Pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš sveikatos priežiūros klausimų, susiduriančių su didžiausiu išankstiniu nusistatymu ir ideologinių pažiūrų priešprieša.
Aptariamas pataisas Seimui teikia 57 Seimo nariai, tarp kurių – Valstiečių-žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Dainius Kepenis, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir kiti.
„Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“, – toks sakinys, prieš kurį aršiai kovojo vaisingumo problemų turinčios šeimos, pasirodė ketvirtadienį registruotose Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose.
Seimas birželį buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Šalies Prezidentė šį įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
Jaunieji gydytojai reiškia susirūpinimą
„Nepaisant to, kad daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvos porų susiduria su dėl nevaisingumo kylančiais emociniais, finansiniais ir socialiniais iššūkiais, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas užtruko daugiau nei dešimtmetį. Šių metų rugsėjo mėnesį LR Seimas priėmė modernų, tarptautinius teisės aktus bei gerąją klinikinę praktiką atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo įteisinta nevaisingų porų teisė gauti moderniausią prieinamą gydymą. Priimtasis įstatymas kiekvienam Lietuvos piliečiui garantavo teisę su šeimos planavimu susijusius sprendimus priimti laisva valia bei apsisprendimu, atsižvelgiant į savo išpažįstamas moralines nuostatas.
Esame įsitikinę, kad sveikata yra viena svarbiausių mūsų šalies žmonių vertybių, todėl jai pasiekti taikomos priemonės turėtų būti pažangios ir racionalios, svarbūs su Lietuvos žmonių sveikata susiję sprendimai turėtų būti priimti argumentuotų diskusijų metu ir paremti įrodymais pagrįstais principais. Tuo tarpu ketvirtadienį pateiktoje įstatymo pataisoje šių principų pasigendame“, – nurodo Jaunųjų gydytojų asociacijos nariai.
Jie taip pat apgailestauja, kad stengiantis skubos tvarka įstatymiškai reglamentuoti sprendimus, prieštaraujančius geriausiam pacientų interesui, bei manipuliuojant jautriomis sąvokomis klaidinama Lietuvos visuomenė.
Perspėja, kuo rizikuojama
„Norime pabrėžti, jog natūraliomis sąlygomis tik apie 30 proc. apvaisinimo atvejų baigiasi gimdymu: apie 50 proc. apvaisintų embrionų savaime nunyksta prieš implantaciją moters gimdoje, dar 20 proc. atvejų įvyksta savaiminiai persileidimai. Todėl argumentas, kad užšaldyti embrionus yra neetiška yra klaidinantis.
Modernaus pagalbinio apvaisinimo atveju gimdymų skaičius siekia 25 proc. Remiantis Italijos vaisingumo klinikų duomenimis, įstaigose, kuriose vykdomas kiaušialąsčių šaldymas, sėkmingų nėštumų dažnis tesiekia 5 proc. Uždraudžiant embrionų šaldymą yra pažeidžiami teisėti pacientų lūkesčiai gauti pažangiausią gydymą poroms, siekiančioms susilaukti vaikų.
Siūlomoje įstatymo pataisoje nurodytos nuostatos ženkliai prailgintų vidutinį laiką iki sėkmingo nėštumo ir išnešiojimo. Uždraudus embrionų šaldymą bei ribojant sukuriamų embrionų skaičių labai padidėtų moterims skiriamų medikamentų kiekis bei taikomų procedūrų skaičius. Tai padidintų miego sutrikimų, endokrininės sistemos ligų, svorio prieaugio ir daugelio kitų komplikacijų riziką“, – perspėja gydytojai.
Jie taip pat aiškina norintys pabrėžti, kad net ir po sėkmingo apvaisinimo dėl chromosomų skaičiaus pokyčių ar kitų genetinių mutacijų embrionui gali nebūti tolesnių galimybių vystytis.
„Šie atvejai baigiasi nesėkminga implantacija ar persileidimu. Kitais atvejais įvykus genetinėms mutacijoms embrionas gali virsti vėžinėmis ląstelėmis, keliančiomis pavojų motinos gyvybei. Tokiais atvejais apvaisinti embrionai neturi ir teorinės galimybės vystytis į žmogų.
Jaunųjų gydytojų asociacija, rūpindamasi gyventojų sveikata ragina LR Seimo narius atmesti pasiūlytas įstatymo pataisas ir palikti galioti rugsėjį priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Esame įsitikinę, kad šiuo įstatymu užtikrinama Lietuvos piliečių teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas bei gerbiama jų pasirinkimo laisvė“, – rašoma pranešime.
