„Prieš 2 mėnesius dariau microblading procedūrą antakiams. Praėjus keletui dienų jautėsi tvinksėjimas. Trečią dieną iškilo raudoni spuogeliai. Aš meistrei paskambinau, paaiškinau situaciją. Ji ėmė spėlioti, jog tai herpis. Aš nusipirkau tepalo nuo herpio, sugėriau dar tablečių. Nepadėjo. Po poros dienų nuvažiavau į ligoninę. Ten gydytojas pasakė, kad tai yra labai didelė infekcija, nes esu sutinusi ir antakis visas paraudęs. Paskyrė antibiotikų - 8 tabletes per dieną. Tai yra labai didelė dozė, kurią teko gerti. Po penkių dienų nutraukiau, nes prasidėjo dideli skrandžio skausmai.

Kaip tik turėjau skristi į Lietuvą. Po antibiotikų man veidas jau buvo pagražėjęs. Porą dienų neišgėriau antibiotikų, tuomet mane vėl siaubingai išbėrė - tiesiog gumbais, sutino. Lietuvoje kreipiausi pas dermatologę - ji manė, kad tai yra įneštas grybelis. Panaudojau jos skirtus vaistus, bet jie nereagavo, bėrimas plito toliau. Skaudėjo, niežėjo, tino.

Po keletos dienų grįžusi į Angliją kreipiausi į privačią anglų kliniką. Gydytojas pasakė, kad taip po infekcijos sureagavo oda. Sako, kad ši situacija gali tęstis labai ilgai. Išrašė vaistų. Juos išgėrus, nepadėjo, viskas dar labiau išplito.

Tuomet kreipiausi į GP (general practitioner - liet. bendrosios praktikos gydytoją Jungtinėje Karalystėje). Manęs nesiuntė pas dermatologą. Jis man išrašė hormoninių vaistų. Po keturių dienų vartojant vaistus viskas pagerėjo, tik vieną dieną neišgėrus vaistų, viskas vėl „išlindo į paviršių“. Visą laiką gėriau vaistus nuo alergijos, tai sumažino niežėjimą.

Tuomet kreipiausi į privačią kliniką. Gydytoja pasakė, kad čia grybelio nėra, tai reakcija į dažus ir į kraują įnešta infekcija, kuri gali išplisti po visą kūną. Ji paskyrė dar didesnę dozę hormoninių vaistų. Šie vaistai man jau nebepadėjo.

Tada kreipiausi vėl pas GP. Pasižiūrėjo, išrašė antibiotikų. Paskyrė kraujo tyrimą. Išgėriau antibiotikus. Konsultavausi ir su Lietuvos gydytojais. Vėl grįžau į Lietuvą - ėjau į privačią kliniką. Po antibiotikų vėl viskas buvo išnykę. Bet tik porai dienų. Gydytojai nusprendė, kad tai yra į minkštuosius audinius įnešta infekcija, todėl veidas sutino. Pasak Lietuvos gydytojų, britų daktarai paprasčiausiai neatitaikė gydymo ir tinkamų antibiotikų, nes nepadarė jokių tyrimų. Lietuvoje gydytojai išrašė kitokios rūšies antibiotikų, taip pat padarė kraujo tyrimus. Bet kol negavau kraujo tyrimų atsakymo, tol jokių vaistų man liepė negerti.

Po keletos dienų vėl mane išbėrė - ir veidą, ir visą kūną. Gydytoja mane nusiuntė pasidaryti dar vieno tyrimo - biopsijos (ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas ištyrimui).

Gavus kraujo tyrimo atsakymą, paaiškėjo, kad mano kraujas yra visiškai užnuodytas, baltųjų kūnelių nelikę, o kepenys taip pat užnuodytos. Visą gydymą liepta nutraukti ir paskirta griežta dieta. Tik vienintelis dalykas - jog po tiek antibiotikų kraujyje jau nebematoma infekcijos. Bet dėl vaistų visiškai sugadinti svarbūs organai.

Pati lietuvė, kuri man darė procedūrą - tai tik gūžčiojo pečiais, sakė, kad neįsivaizduoja, kur aš šitą infekciją galėjau gauti. Bet aš šios procedūros darytis ėjau kartu su drauge. Mano draugei irgi pasireiškė šalutinis poveikis. Ji sutino praėjus keletui valandų po procedūros. Ji gėrė mėnesį vaistus - antibiotikus ir vaistus nuo alergijos. Po mėnesio jai situacija aprimo. Po trijų savaičių - keturias dienas jai tęsėsi baisūs galvos skausmai.

Po tų skausmų jos veidas ir vėl iš naujo sutino.
Vėliau sužinojau, kad prieš darant šitą procedūrą, turi būti paimtas mėginukas, ar esi alergiškas. O aš to nežinojau - pirmą kartą dariausi šią procedūrą. Pasitikėjau savo srities specialiste, nes pas ją anksčiau dažydavausi antakius. Ji grožio srityje dirba ne vienerius metus. Todėl net nesitikėjau, kad taip gali nutikti. Mano klaida - kad aklai pasitikėjau žmogumi.“, - rašė nukentėjusioji.

Gaila, kad kurdamas grožį, gali būti taip apšmeižtas

Pirmadienį ANGLIJA.today sulaukė grožio specialistės J.S., moteriai atlikusios procedūrą, atsako.

„Iš karto po procedūros ponia pardavėja nuskubėjo prie savo prekystalio toliau aptarnauti pirkėjus bei skaičiuoti pinigus. Nors ir buvo supažindinta su visomis higienos taisyklėmis, kaip reikia tvarkingai prižiūrėti antakius po procedūros, jau pirmas valandas jų nesilaikė.

Po poros valandų į parduotuvę užėjusią meistrę šokiravo vaizdas: vatos tamponėlis, kuriuo pardavėja turėjo kas valandą nusivalyti susidariusią limfą, voliojosi tiesiog ant prekystalio! O juo ji valėsi antakius.

Pati meistrė turi ilgalaikį makiažą, antakius ir žino, kaip jie gyja bei kaip juos niežti gijimo metu – kur garantija, kad stovėdama prie kasos ji jų nepasikrapštė purvinomis rankomis? Kodėl berti pradėjo tik vieną antakį?

Lygiai po 9 dienų, kai buvo atlikta procedūra, meistrei buvo paskambinta ir pranešta, kad iškilo kažkokie spuogeliai. Pardavėja juos „tepliojasi“ kremu nuo pūslelinės. Nors nebuvo aišku, kas ten per spuogeliai, meistrė iškart sureagavo ir atvažiavo pas pardavėją, atveždama vaistų nuo pūslelinės.

Paaiškinus, kaip vartoti vaistus, meistrė išvyko namo. Praėjus dar trims savaitėms, vėl skambutis bei žinutės su nuotraukomis. Pardavėja rašė, kad buvo pas gydytojus ir jie išrašė gerti po 8 tabletes antibiotikų per dieną. 8 per dieną? Tuomet pardavėja buvo grįžusi iš Lietuvos ir aiškino, kad lankėsi pas gydytojus, kurie manė, jog tai grybelis ir ji vėl geria vaistus! Meistrė bėga pas pardavėją žiūrėti, kas vyksta ir kuo gali padėti.

Atvykus meistrei ir grąžinus pinigus už atliktą procedūrą, pardavėja atslūgsta ir pradeda pasakoti, kad pas jokius gydytojus ji nebuvo, būnant Lietuvoje ėjo, bet pradėjus anūkei verkti, nebesulaukė eilės ir išėjo iš poliklinikos. Tačiau iškart pridūrė, kad pirmadienį ji užsiregistravusi vizitui pas gydytoją Londono poliklinikoje. Meistrė primygtinai prašė nelaukti pirmadienio ir jau rytoj kuo skubiau vykti pas gydytojus, pasiūlė sumokėti už išlaidas pas privatų dermatologą, kad kuo greičiau padarytų išsamų kraujo tyrimą.

Pardavėja su viskuo sutiko ir pažadėjo nuvykti tyrimams. Meistrė jau kitą dieną rašė žinutes, klausdama ar buvo pas specialistus, bet jokių žinių taip ir nesulaukė… Nes ji niekur nėjo, o toliau stovėjo krautuvėje prie kasos.

Taip, kaip atrodė pardavėjos veidas, meistrė daug domėjosi, nemiegodama naktimis skaitė straipsnius internete, žiūrėjo nuotraukas ir pagal visus pardavėjos nupasakotus simptomus ir išvaizdą „piršosi“ kelios diagnozės: juostinė pūslelinė (angl. shingles), liga, kuri gali atsirasti bet kada ir bet kam, arba grybelis.

Meistrė siuntė internetines nuorodas ir bandė rasti išeitį, kad pardavėja kuo greičiau pasveiktų, tačiau buvo išvadinta „kvaile“ ir ignoruojama. Liga plito, pardavėja pasitikėjo kiekvienos pirkėjos liaudiškais patarimais ir tepliojosi veidą įvairiausiais tepalais (šaltalankių aliejais ir t.t.), apie kuriuos nieko niekur neminėjo, bet ji nuo pradžių po procedūros nesilaikė jokių higienos taisyklių, dirbdama su pinigėliais, kurie tikrai virusų ir bakterijų turi begales.

Pati meistrei pasakojo, kad yra pervargusi ir nusilpusi, kad ji viena dirba parduotuvėje, kurioje nuolat šalta, o ji turinti herpio virusą. Gaila, kad žmogus, negalėdamas atsisakyti pinigų ir patikėti darbo vietos, nusigydo iki tokio lygio ir ieško, ką apkaltinti… Meistrė jos nenugydė, ji siūlė pasidaryti tyrimus – reagavo iš karto, bet žmogui geriau stovėti prie kasos ir dėtis auka.
Meistrė turi visus diplomus ir sertifikatus, šioje srityje ji dirba jau trejus metus ir visų higienos taisyklių laikėsi, visi microblading’o įrankiai yra vienkartiniai.

Kaltinti ir šmeižti žmogų kuo? Infekcija? Kraujo užkrėtimu? Šitokie kaltinimai po dviejų mėnesių nusigydymo? Ar jūs gertumėte be tikslių išvadų šitiek vaistų? Ar lauktumėte du mėnesius? Ar jums būtų svarbiau jūsų parduotuvė nei sveikata? Kuriame amžiuje mes gyvename?
Gaila, kad kurdamas grožį, gali būti taip apšmeižtas – be jokių tikslių išvadų ar tyrimų.“, - redakcijai rašė meistrė.