Deja, daugelis žmonių šiai higienos procedūrai neskiria pakankamai laiko, o kai kurie net nenaudoja muilo, sako mokslų daktarė Gina Radford.
Atsainus požiūris į prievolę tinkamai nusiplauti rankas kelia riziką užsikrėsti lengvai plintančiomis infekcijomis, be to, didina atsparumą antibiotikams, rašo „The Daily Mail“.
Diskutuodama su Londone veikiančio tarptautinio senėjimo ir ilgaamžiškumo tyrimų centro „International Longevity Centre“ ekspertais apie didėjančią atsparumo antibiotikams problemą, G. Radford pabrėžė, kad kovojant su šia problema visų prima reikia užkirsti kelią infekcijų plitimui.
Medicinos specialistai perspėja, kad skiriant per daug antibiotikų bakterijos pakinta ir tampa atsparios gydymui. Pasigirsta būgštavimų, kad dėl šios tendencijos per keletą ateinančių dešimtmečių nuo infekcijų gali mirti daugiau žmonių nei nuo vėžio.
G. Radford išreiškė nerimą dėl aplaidaus visuomenės požiūrio sveikatą. Ji papriekaištavo, kad daugelis nėra išsiugdęs įpročio plautis rankas pasinaudojus tualetu arba prieš valgį.
„Kai kurios prevencinės priemonės yra tikrai labai paprastos. Tai pasakytina apie rankų plovimąsi.
Rankas būtina plautis su muilu ir vandeniu, be to, tiek laiko, kiek reikia, – sakė G. Radford. – Esu visiškai įsitikinusi, kad daugelis šio nurodymo nevykdo. Žinau tai, nes esu stebėjusi ir pašalinių, ir savo elgesį. Taigi, darau išvadą, kad daugelis nepaiso elementariausių higienos reikalavimų.“
Kad būtų lengviau suprasti, keik laiko plautis rankas, mintyse galima deklamuoti pirmąjį valstybės himno stulpelį. Atsižvelgiant į tai, kokiu tempu deklamuosime, užtrauksime maždaug 30–45 sekundes.
G. Radford taip pat įsitikinusi, kad gydytojai paprastai linkę be ypatingo reikalo skirti antibiotikų. Be to, perspėja, kad pacientai neturėtų jų pageidauti nedideliems negalavimams, pavyzdžiu, skaudančiai gerklei, gydyti. Juk net devyniais ir dešimties atvejų jokių stiprių vaistų vartoti nereikia.
Anot mokslininkės, būtina tinkamai kontroliuoti medikamentų vartojimą gyvulininkystės ir žuvininkystės ūkiuose. Ji perspėjo, kad įvairiais preparatais negalima piktnaudžiauti ir gaminant dažus, pavyzdžiui, tuos, kuriais dažomi laivai, kad vandenyje esančios jų dalies nepadengtų tam tikri vėžiagyviai.
„Tiesiog neįtikėtina, kaip pakinta atsparumas antimikrobiniams preparatams dėl ekologinę pusiausvyrą trikdančios mūsų veiklos“, – sakė mokslininkė.
Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros specialistai užsibrėžė tikslą per penkerius metus keturiais procentais sumažinti skiriamų antibiotikų kiekį.
Nustatyta, kad per pastarąjį šimtmetį skyrus veiksmingų antibiotikų mirtimi pasibaigiančių infekcinių susirgimų nuo 40 proc. sumažėjo iki 7 proc.
Visgi jei bakterijos įgyja atsparumą, vaistai tampa neefektyvūs, o tada net iš pažiūros nedidelis užkratas gali privesti prie mirtinos infekcijos.
Kiekvienais metais daugėja vaistams atsparių bakterijų, įskaitant žarnines lazdeles ir klebsieles, galinčias sukelti plaučių uždegimą ir meningitą.
Mokslininkės Dame Sally teigimu, didėjantis atsparumas antibiotikams kelia milžinišką grėsmę. Pasak jos, jei tempas nesulėtės, medicinos priežiūra grįš į XIX a. lygį.
Visiškai neseniai ji pateikė duomenis, įrodančius, kad JAV ir Europoje nuo antibiotikams nepasiduodančių infekcijų miršta net 50 tūkst. pacientų per metus.
„Atsparumas antimikrobinėms priemonėms kelia didžiulę grėsmę. Jei nesuskubsime imtis veiksmų, gali būti, kad jau po 20 metų bet kuri nesudėtinga operacija kels riziką užsikrėsti infekcija, kurios jau nebus galima išgydyti antibiotikais. Taigi, tokios operacijos kaip klubo sąnario pakeitimas arba organų persodinimas, ilgainiui gali tapti mirtinai pavojingomis vien dėl infekcijos rizikos“, – tvirtina D. Sally.
