Masačūsetso technologijos instituto neuromokslininkė ir dėstytoja Tara Swart sako, kad „baisieji antrieji metai“ ir tie siautulingi paauglystės metai yra du laikotarpiai, kai smegenys yra labiausiai pažeidžiamos. Todėl trauminiai potyriai šiuo metu gali pakeisti smegenų veiklą ir galiausiai gali pakeisti genų pasireiškimą. Ir kartais visam gyvenimui.
„Baisieji antrieji metai“
Per dvejus pirmuosius gyvenimo metus smegenys labai sparčiai vystosi. Tačiau antraisiais gyvenimo metais įvyksta kai kas labai svarbaus: vaikai pradeda kalbėti.
„Iš pradžių metu pradedame suvokti kalbą. Vėliau mes patys pradedame kalbėti, ir smegenyse vyksta labai sudėtingas procesas, – sakė T. Swart, šiuo metu atliekanti tyrimą apie smegenis ir tai, kaip jos padeda mums tapti lyderiais. – Be to, tokio amžiaus vaikai pradeda vaikščioti. Fiziniu požiūriu tai taip pat yra didelis smegenų nuopelnas.“
Naujos kalbos mokymasis ir supratimas taip pat priverčia žmogaus smegenis dirbti naujai, jungti neuronus ir formuoti naujus takus. Protiškai tai yra sunkus procesas. Štai kodėl naujos kalbos mokymasis ar mokymasis groti muzikos instrumentu dažnai vargina.
Kadangi per labai trumpą laiką smegenyse vyksta daug svarbių pokyčių, bet kokia fizinė ar emocinė trauma potencialiai gali sukelti reikšmingų neurologinio vystymosi pertrūkių. Nors apie pastaruosius jūs nė neprisiminsite (dauguma žmonių sunkiai atsimena įvykius iki penkerių metų), tačiau tokie įvykiai, kaip smurtas, nepriežiūra, prasta sveikata ar atskyrimas nuo mylimų žmonių gali vėliau gyvenime sukelti ilgalaikį elgesio ir mąstymo deficitą, perspėja T. Swart.
Siekdama įrodyti savo teiginius ji cituoja ne vieną studiją apie našlaičius Rumunijoje devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Po to, kai šioje šalyje žlugo komunistinis režimas ir šalyje kilo ekonominis nuosmukis, 100 tūkst. vaikų atsidūrė perpildytose valstybinėse priežiūros institucijose.
„Vaikai buvo visiškai tinkamai maitinami, aprengti, nuprausti. Tačiau dėl kelių priežasčių, įskaitant ir tai, kad žmonės nenorėjo platinti mikrobų, tų vaikų niekada niekas neapkabino ir su jais nežaidė, – aiškino T. Swart. – Turima daug įrodymų, kad užaugę tie vaikai susidūrė su tam tikromis psichinės sveikatos problemomis. Jiems buvo sunku išlaikyti darbą ir asmeninius santykius.“
„Kai atsirado galimybė atlikti smegenų tyrimus, šių vaikų tyrimai parodė, kad jie turėjo problemų su ta smegenų dalimi, kuri yra atsakinga už pagrindines emocijas“, – sakė neuromokslininkė,
Trumpa tariant, žmogaus gebėjimas išsiugdyti tinkamus socialinius įgūdžius ir išsiugdyti užuojautos jausmą labai priklauso nuo fizinio švelnumo, akių kontakto ir žaidžiant praleisto laiku ankstyvaisiais gyvenimo metais.
Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad rumunų našlaičių smegenų veikla buvo mažesnė ir fiziškai pačios smegenys buvo mažesnės už vidutines. Dėl to mokslininkai priėjo prie išvados, kad vaikams iki dvejų metų amžiaus, kurie yra įvaikinami, yra gerokai didesnės galimybės atsigauti po didžiulės emocinės traumos.
Paauglystės metai
Paauglystės metų sulaukusio žmogaus smegenys paprastai jau būna visiškai susiformavusios ir sveria maždaug 1,360 kilogramo. Maždaug tuo pačiu metu smegenys ima atsikratyti trapių jungčių ar nenaudojamų neuronų takų. Šis procesas primena sodo genėjimą, kuris leidžia atsikratyti nudžiuvusių šakų ir augti naujoms.
Šiuo laikotarpiu itin suaktyvėja priekinės smegenų dalies veikla, ir smegenys pirmą kartą geba lyginti ir analizuoti kelias sudėtingas sąvokas vienu metu. Panašiai kaip vaikas išmoksta kalbėti, taip iš paaugliui šiuo laikotarpiu reikia jau gerokai pažangesnio bendravimo ir emocinės brandos.
„Šiame amžiuje vaikai ima geriau suprasti socialinius santykius ir politiką. Tai labai sudėtingas procesas“, – pažymėjo T. Swart. Visa ši aktyvi smegenų veikla yra svarbi priežastis, kodėl paaugliams reikia tiek daug miego.
T. Swart tyrimas atitinka bendrą tendenciją bei daugelio mokslininkų pastangas ne vieną dešimtmetį suvokti, kaip vystosi smegenys ir kada. Atsiradusi galimybė atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ir panaudoti kitas smegenų tyrimo technologijas paspartino šiuos tyrimus. Tačiau mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, už ką tiksliai yra atsakingos skirtingos smegenų dalys.
Tačiau aiškus yra vienas dalykas: žmogaus vystymuisi itin svarbus stabilumas ir saugumas, ir toks stabilumas yra susijęs su kognityvine funkcija. Bet kuriuo metu vienas didelis pertrūkis gali pakenkti mūsų smegenims, ir tai galim suvokti tik po ilgo laiko. Štai kodėl tyrimai, kuriais siekiama atskleisti smegenų paslaptis, yra tokie svarbūs.
