Praėjo metai nuo tada, kai pora neteko pirmagimio Joey, kuris pasaulį išvydo 22 nėštumo savaičių. Netekties skausmas nei kiek nesumažėjo, tačiau vyras pirmą kartą atvirai išsipasakojo, mat anksčiau baiminosi, kad kalbėjimas šia tema gali sustiprinti jo partnerės kančias.
„Buvau labai susikoncentravęs į Leanne savijautą, nenorėjau parodyti jai savo silpnumo ir to, kad esu toks pats prislėgtas kaip ir ji, – kalbėjo vyras BBC programoje, kurią veda Victoria Derbyshire. – Maniau, kad tai gali paveikti ir ją, tad viską laikiau užgniaužęs viduje“.
22 metų karys Jackas pripažįsta, kad prie jo pirminio sprendimo „suimti save į rankas“ ir tylėti galėjo prisidėti „karinė mąstysena“. Vis dėlto, padrąsintas Leanne, jis pradėjo rašyti tinklaraštį apie tai, kaip jį paveikė dviejų sūnų netektis. Jo įrašais pradėta plačiai dalintis, Jackas sulaukė daug palaikymo žinučių ir kitų žmonių istorijų. Vyras viliasi, kad jo papasakota istorija bus naudinga kitiems su panašia patirtimi susidūrusiems vyrams.
Jackas buvo darbe, kai 2015 metų spalio 17 dieną sulaukė pirmojo skambučio iš Leanne. Besilaukianti mylimoji verkė iš skausmo. Jis skubiai grįžo namo, čia jau buvo greitosios medicininės pagalbos automobilis. Pora buvo nuvežta į ligoninę, tačiau bėgant laikui Jackas pradėjo suprasti tai, kas „neišvengiama“ – Leanne prasidėjo persileidimas.
„Neturėjome supratimo, ką daryti. Buvau jaunas, tuo metu man buvo 21 metai. Leanne taip pat buvo 21 metai. Tai buvo pirmas mūsų kūdikis. Nežinojau tada, kaip reaguoti, – prisimena skaudžias akimirkas Jackas. – Tai mus stipriai paveikė. Mes buvome pasiruošę tapti tėvais, net būdami tokie jauni“.
Jackas pasakoja, kad sužinoję, jog taps tėvais, jis ir Leanne psichologiškai ruošėsi gyvenimo permainoms, todėl persileidimą išgyventi buvo dar sunkiau. „Mes staiga suaugome, subrendome, – toliau dėsto vyras. – Ir tada tau pasako, kad tėvais nebūsite. Nežinau, kaip įmanoma su tuo susidoroti. Nuo tokios laimės ir pakylėjimo, kad turėsi savo vaiką, iki žinios, kad jis iš tavęs atimamas“.
Po laidotuvių Jackas grįžo į darbą ir mėgino sugrįžti į įprastas gyvenimo vėžes. Tam reikėjo pasilaikyti visas emocijas savyje.
„Kai paklausdavau jo, kaip jaučiasi, jis atsakydavo „Man viskas gerai“, nors žinojau, kad taip nėra, – prisimena Leanne. – Jis tiesiog man neatsiverdavo, visiškai“.
Mėgindamas išlikti stiprus, anot Leanne, jos mylimasis ėmė atsiriboti ir elgtis taip, kaip jam visiškai nebūdinga: „Paprastai jis yra ramus žmogus. Tad matyti jį nekalbantį nebuvo smagu“.
Po kelių mėnesių Leanne vėl pasijuto nėščia. Pora eidavo atlikti skenografijos tyrimų, kurie rodė, kad „viskas gerai“, teigia Jackas. Tačiau praėjus 24 nėštumo savaitėms ir vos savaitei po judviejų atostogų, Leanne prasidėjo gimdymas.
„Kadangi buvo 24 savaitės, turėjome šiek tiek vilties, – aiškina Jackas. – Buvo minimali galimybė, kad mažylis Tommy išgyvens – ši mintis palaikė ir suteikė vilties“. Vis dėlto, po kelių dienų pora patyrė antrą traumą – sūnelis mirė.
Jackas Leanne vadina „stebuklinga moterimi“ ir prisipažįsta negalintis įsivaizduoti, kaip ji susidorojo su netektimi. Vis dėlto, jis vylėsi, kad kiti supras ir jo skausmą. „Šabloniškai daugiausiai dėmesio tenka moteriai, tačiau žmonės pamiršta, kad už jos yra vyras, kuris ją palaiko. Yra vyras, kuris taip pat turi visa tai praeiti. Tėvas taip pat neteko savo vaikų“.
Jackas pasakoja, kad aplinkiniai siuntė jam žinutes su klausimu „Kaip laikosi Leanne?“ Jis prisimena: „Mane tai šiek tiek liūdino. O kaip aš? Man taip pat skauda. Vyrams skauda, vyrai turi jausmus“.
Jackas viliasi, kad jo tinklaraštis padės suprasti kitiems, kokius padarinius persileidimas turi vyrui. Taip pat jau sulauktas grįžtamasis ryšys jam leidžia tikėti, kad jo atvirumas jau pradėjo daryti norimą poveikį. „Manau, kad tinklaraštis pradėjo keisti požiūrį“, – viliasi dviejų sūnų netekęs vyras.
