Susirgo du toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyvenantys asmenys ir vienas asmuo, kuris ligos inkubacinio periodo metu lankėsi toje gyvenamojoje vietoje.
NVSC Vilniaus departamento specialistai nedelsdami pradėjo įtariamo hepatito A protrūkio epidemiologinį tyrimą ir primena gyventojams, kaip plinta ši liga bei kaip jos saugotis.
Antras protrūkis per mėnesį
Hepatitu A dažniausiai serga pavieniai asmenys, šios ligos protrūkiai pakankamai reti. Visgi šis hepatito A protrūkis yra jau antrasis Vilniuje per šį spalį. Ankstesnis nustatytas 2016 m. spalio 17 d., jo metu susirgo du vienos šeimos nariai. Įtariama, kad asmenys užsikrėsti šia virusine infekcija galėjo poilsiaudami Turkijoje. Dar vieną šeiminį hepatito A protrūkį nustatė NVSC Šiaulių departamentas.
2010–2015 m. Vilniaus mieste iš viso hepatitu A susirgo 177 asmenys. 89 (50,3 proc.) iš jų nustatyti 2012 m., kai kilo 11 hepatito A protrūkių Vilniaus mieste (vienas – romų bendruomenėje, trys – vaikų socialinės globos namuose ir septyni – šeimose). 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesiais Vilniaus mieste hepatitu A susirgo keturi asmenys.
Nešvarių rankų liga
Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Hepatito A infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba simptomų nesukeliančia šios infekcijos forma.
Minimalus inkubacinis ligos periodas – 14 dienų, maksimalus – 50 dienų. Užkrėsti kitus žmones ligonis gali 10 dienų iki ir 10 dienų po simptomų atsiradimo.
Liga prasideda ūmiai, pasireiškia karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, kartais kvėpavimo takų kataro požymiai. Po keleto dienų pasireiškia apetito stoka, pykinimas, vėmimas, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Po 1-2 dienų pagelsta akių odenos, vėliau – oda ir gleivinės – išsivysto gelta.
Hepatitu A virusu užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar neskiepyto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį virusas patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Dėl to ši liga neretai vadinama nešvarių rankų liga.
Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu-oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje. Infekcija gali plisti ir lytiniu keliu, ypač nesaugių lytinių santykių metu (homoseksualių, atsitiktinių, oralinių-analinių, grupinių lytinių santykių metu ir kt.). Hepatito A virusas gali būti perduodamas ir tarp narkotikus vartojančių asmenų.
Kaip apsisaugoti
Viena iš efektyviausių hepatito A kontrolės priemonių yra skiepai. Hepatito A vakcina yra rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kuriose didelis sergamumas virusiniu hepatitu A, vaikams (prieš pradedant lankyti darželį ar mokyklą), asmenims, dirbantiems su maistu, medicinos personalui ir kt.
Labai svarbi hepatito A profilaktikos priemonė – rankų higiena. Rankas būtina plauti visada, kai jos regimai yra nešvarios, pasinaudojus tualetu, po tiesioginio kontakto su ligoniu, prieš maisto gaminimą, prieš valgį ir po jo, po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ar paviršiais.
Norint išvengti hepatito A išplitimo namų aplinkoje, aplinkos paviršius rekomenduojama valyti ir plauti buityje naudojamais valikliais ir plovikliais. Susirgus šeimos nariui, jo patalynę bei rūbus patartina virinti ne žemenės kaip 85 laipsnių temperatūros vandenyje.
Taip pat svarbu laikytis ir tinkamo maisto tvarkymo rekomendacijų – vartoti tik gerai termiškai apdorotus maisto produktus, tinkamai laikyti maistą, laikytis švaros, vengti kryžminės taršos (nelaikyti vartojimui paruoštų maisto produktų kartu su dar neparuoštais, žaliais produktais). Hepatitu A susirgusiam asmeniui visą ligos laikotarpį nerekomenduojama gaminti maisto kitiems asmenims.
