Autizmas kur kas dažniau diagnozuojamas berniukams nei mergaitėms, baltosios rasės atstovams kur kas dažniau nei afroamerikiečiams ar Pietų Amerikos kilmės žmonėms, informuoja bigthink.com.
Vaikai autistai pradeda kalbėti vėliau už bendraamžius arba turi kalbėjimo defektų, jiems sunku suvokti abstrakčius dalykus, stinga socialinių įgūdžių arba jie turi sociumo baimę, lieka socialiai nebrandūs. Sutrikimų spektras labai platus – nuo nedidelio ASS sutrikimo, – kalbama, kad aštriausio proto Silicio slėnio mokslininkų jį turi, – iki sunkaus neįgalumo.
Ekspertų teigimu, jei vaikas dvejų – trejų metų dar nekalba, metas atlikti tyrimą. Daugumai vaikų autizmas diagnozuojamas vėlokai – ketverių metų amžiaus. Iš tiesų autizmą galima diagnozuoti jau pusantrų metų amžiaus vaikui. Medicininio tyrimo nėra, gydytojai sprendžia pagal vaiko elgesį ir vystymąsi. Kuo anksčiau autizmas diagnozuojamas, tuo didesni šansai paspartinti vaiko vystymąsi.
Iki šiol nežinota, kas sukelia autizmą, kodėl jo atvejų padaugėjo. Na o dabar atliktas naujas tyrimas, kurio autoriai skelbia galbūt atradę autizmo priežastis ir netgi būdų, kaip užkirsti jam kelią.
Bayloro medicinos koledžo JAV tyrėjai iškėlė hipotezę, kad dėl tam tikros žarnyno bakterijos trūkumo bandomosioms pelėms galėjo išsivystyti autizmas.
Tyrimui vadovavo neuromokslininkas Mauro Costa-Mattioli. Jo komanda atrado naujų faktų apie biomą – tūkstančius bakterijų kolonijų, esančių žarnyne – gali būti, kad šios bakterijos glaudžiau susijusios su smegenų cheminiais procesais, nei iki šiol manyta. Tyrimai parodė, kaip įvairių rūšių gerosios bakterijos veikia organizmo sistemas – virškinimą, smegenų veiklą, imuninę sistemą, medžiagų apykaitą ir daugelį kitų.
Žarnyno mikrobiomą sudaro organizmo viduje ir kūno paviršiuje gyvenantys mikroorganizmai. Jie sudaro 1–3 proc. kūno masės. Žmogaus kūną sudaro 10 kartų daugiau mikrofloros nei žmogaus ląstelių. Mikroflora veikia vystymąsi ir homeostazę. Vien žarnyne yra 100 trilijonų bakterijų.
Na o epidemiologiniai tyrimai parodė, kad nėščiosios nutukimas didina ASS riziką. Gimdami vaikai gauna motinos mikrobiomo. 2000-aisiais prasidėjusi nutukimo epidemija sutapo su autizmo atvejų padaugėjimu. Na o dar vienas tyrimas susiejo būtinųjų žarnyno bakterijų trūkumą su nutukimu. Iš tiesų turintys ASS dažnai skundžiasi virškinamojo trakto ir žarnyno sutrikimais.
Taigi Bayloro koledžo tyrėjai atliko bandymą su pelėmis. Besilaukiančias peles kelis kartus per dieną šėrė labai riebiu maistu, o kitą grupę šėrė normaliu maistu. Paskui mokslininkai aiškinosi, kokių bakterijų yra kiekvienos pelės žarnyne. Paaiškėjo, kad abiejų grupių biomos stipriai skyrėsi.
Tyrėja Shelly Buffington aiškino, jog pelių genetiniai tyrimai buvo tokie aiškūs, kad buvo galima iš anksto numatyti, ar palikuonys bus sveiki, ar ne.
60 pelių buvo kelis kartus per dieną šeriamos riebiu maistu – tai prilygo greitojo maisto valgymui kasdien pietums ir vakarienei. Šių pelių jaunikliams po mėnesio pasireiškė elgesio sutrikimų.
Paskui ištyrė peliukų mikrobiomas. Kadangi pelės ėda vienos kitų išmatas, sutrikusio elgesio peliukai greitai gavo sveikų pelių mikrobiomų ir jiems ėmė mažėti socialinės izoliacijos sutrikimas.
Mokslininkams pasidarė įdomu, kokios tiksliai bakterijos padėjo normalizuoti pelių elgesį. Jie atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad riebiai šertų pelių jaunikliai gimė su devynis kartus mažesniu žarnyno bakterijų kiekiu. Išsamiau patyrinėjus paaiškėjo, kad būtent Lactobacillus Reuteri bakterijos nebuvimas galėjo sukelti autizmą.
Bakterijas įleidus į vandenį nesveikoms pelėms, tada pelių socialinis elgesys stipriai pagerėjo.
Tiesa, kiti simptomai, pvz., nerimas, nesumažėjo. Vėliau paaiškėjo, kad Lactobacillus Reuteri skatina vadinamojo laimės hormono – oksitocino gamybą. Šis hormonas skatina švelnumą tarp motinų ir vaikų, vyrų ir moterų, išsiskiria įsimylėjus ir pan.
Tyrėjų nuomone, atkūrus žarnyne bakterijų, kurios atsakingos už oksitocino gamybą, būtų normalizuota smegenų funkcija. Žinoma, pelių ir žmonių organizmai skiriasi, tačiau pelių sveikatos būklė pagerėjo nuo žmogiškų bakterijų, tad gydymas probiotikais gali būti veiksmingas ir gydant ASD.
