2014 m. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pervadintas į Nacionalinį vėžio institutą. Nuo šių metų sausio 1-osios šiai įstaigai vadovauja prof. dr. Feliksas Jankevičius, iki tolei dirbęs Santariškių klinikų Urologijos centro vadovu, o ankstesniame Onkologijos institute - Urologijos skyriaus vedėju bei direktoriaus pavaduotoju.
Profesoriaus kelias į NVI direktoriaus pareigas lengvas nebuvo. Praėjusių metų kovą surengtas konkursas vadovo pareigoms užimti. Jį laimėjo F. Jankevičius, tačiau vos pasibaigus konkursui, vienas iš pretendentų apskundė šio konkurso rezultatus. Kol skundas buvo nagrinėjamas teisme, naujas direktorius negalėjo pradėti eiti pareigų.
Kaltininimams nepasitvirtinus ir teisiniams procesams pasibaigus, direktoriaus kėdę pagaliau užėmė teisėtas jos savininkas. Tačiau, panašu, kad istorija dar nesibaigė - Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius pradėjo naują ikiteisminį tyrimą.
Apie nesibaigančius kaltinimus ir jų ištakas – išskirtiniame interviu su prof. F. Jankevičiumi.
- Gerbiamas profesoriau, gal galite paaiškinti, kas yra nepatenkintas dėl jūsų vadovavimo NVI?
- Iš esmės tai yra rezultatas nesusitaikymo su pralaimėjimu, pasibaigus konkursui direktoriaus pareigoms užimti. Pralaimėjusi pusė jau triskart kreipėsi į teismą. Pradėjo nuo žemiausios instancijos, kol pasiekė Aukščiausią teismą, tačiau visus tris kartus pralaimėjo. Bet ir su tuo nesusitaikė, skundais ir laiškais užpilamos kitos institucijos – STT, prokuratūra – ir toliau tęsia šmeižikišką poziciją.
Asmens pavardės įvardinti nenorėčiau. Buvo konkursas, kuriame dalyvavo trys kandidatai. Su vienu jų po rezultatų paskelbimo paspaudėme rankas, tačiau su kito asmens pozicija buvo kitokia.
- Kokia paskutinio skundo prokuratūrai esmė?
- Man niekas nėra pateikęs jokių įtarimų. Skundo esmė ta, kad užėmęs NVI direktoriaus pareigas, dirbu Santariškių klinikose, kur esu Urologijos centro vadovas. Ten vis dar dirbu minimaliu krūviu – ketvirčiu etato. Dabartinė mano pozicija ne tik susieta, bet fiksuota su darbu universitete – esu universiteto profesorius. Ne tik dėstau studentams, bet ir turiu du doktorantus, kaip tyrėjas vykdau LMT (Lietuvos mokslo tarybos) projektą.
Urologijos centre dirbu 10 metų. Galima sakyti, kad aš jį ir pastačiau, išpuoselėjau. Kadangi tai susieta su universitetu, kadangi tęsiasi darbas su doktorantais, aš negaliu taip staigiai išeiti iš ten, ne „Brexit“ čia. Buvo sutarta, kad mano išėjimas įvyks per metus, kad būtų išlyginti išėjimo sukelti padariniai.
Dar svarbu paminėti ir tai, kad nors konkursas įvyko praėjusių metų kovą, darbą kaip NVI vadovas pradėjau tik šių metų sausį. Kadangi viskas užtruko, žmogus natūraliai praranda buvusią aiškią situacijos viziją, planuojant savo ateitį. Imiesi kitų darbų, kuriuos nėra taip paprasta užbaigti.
- Kas lėmė šią kone metų pertrauką?
- Viskas užsitęsė dėl minėtų teismų. Konkurso sprendimas buvo sustabdytas.
Be to, nepaisant, kad esu direktorius, turiu puoselėti ir savo profesinį darbą kaip urologas. Tai reiškia, palaikyti savo lincenciją. Tai daro absoliučiai visi medikai. Jei yra manančių, kad man neužtenka rūpesčių NVI, todėl aš dirbu per keletą darbų, turiu pabrėžti, kad net dirbant čia aš turėčiau gauti leidimą ir dirbčiau urologu šioje įstaigoje. Laikas, kurį skirčiau darbui urologu NVI, būtų analogiškas tam, kurį dabar skiriu Santariškių klinikose. Galiausiai, supraskite, kad kalbame apie tuos pačius Lietuvos pacientus. Štai prieš porą dienų pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Santariškių klinikomis, kad gerintume onkologinių pacientų gydymą bei paslaugų prieinamumą.
Dėl to skundus prieš mane vertinu tik kaip eilinį norą mane apjuodinti ir tiek.
- Tai visgi planuojate visiškai nutraukti darbą klinikose ir likti vienose pareigose?
- Taip, nes taip ir buvo planuota. Baigiasi metai ir anksčiau ar vėliau tai padarysiu.
- Tai koks šiuo metu jūsų darbo krūvis?
- Dirbu pilnu etatu NVI vadovu, turiu ketvirtį etato universitete bei ketvirtį Santariškių klinikose. Kartais konsultuoju, kartais atlieku operacijas. Tad pagrindinis skundo motyvas ir yra tas, kad dirbu dviejose įstaigose. Įstatymas kiekvienam medikui leidžia turėti 1,5 etato.
Trys teismai pralaimėti, tačiau nepasiduodama.
- Papasakokite šiek tiek apie savo kaip vadovo darbą. Kokią NVI viziją matote?
- Kaip ir visos įstaigos šalyje pradėjome struktūrinius pokyčius. Tikslas – mažinti administracijos etatus, gerinti vadybą. Pagrindinis NVI tikslas, žinoma, - gerinti diagnostiką, gydymą bei kelti mokslinio darbo lygį. Sustiprinome mokslinių tyrimų centrą.
Negaliu pakęsti karo sąlygų su kitomis Lietuvos sveikatos įstaigomis. Todėl norime kooperuotis ir bendram labui dirbti drauge. Pirmiausi, su stambiomis ligoninėmis, kurios teikia onkologinę pagalbą – LSMU Kauno klinikomis, VU Santariškių klinikomis, Klaipėdos ir kitomis ligoninėmis. Tai galima pasiekti tik bendrais moksliniais tyrimais, kurie leistų pagerinti onkologinių paslaugų kokybę bei bendrą situaciją Lietuvoje.
Iššūkių onkologijoje yra labai daug. Dar vakar Mykolo Romerio universitete vyko konferencija, kurios metu pristatyti onkologiniai Lietuvos rodikliai, kurie nėra labai geri – kalbu tiek apie ligų „užleistumą“, tiek apie tai, kad Lietuvoje gyvenimo trukmė pati trumpiausia visoje Europoje, tiek apie nepakankamą žmonių sveikos gyvensenos švietimą.
- Grįžtant prie Jums mestų kaltinimų. Ar ketinate ką nors daryti?
- Viskas vyksta teisiniais keliais. Nesinori veltis daugiau. Iki šiol pavyko nesivelti ir tiesiog dirbti savo darbą, tačiau kai skundai pasklido viešumoje, norisi paviešinti ir kitą pusę – štai kas būna, kai žmogus nesusitaiko su pralaimėjimu. Tai – jau asmenybės problemos.
Komentaras: supriešinimas yra klaidingas
Situaciją kiek plačiau DELFI dar paaiškino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius.
„Prof. F. Jankevičius dirba universitete, taip pat ir Santariškių klinikose. Nacionalinis vėžio institutas nebėra (kaip buvo anksčiau) Vilniaus universiteto dalis. Buvo nuspręsta NVI atskirti kaip atskirą dalinį, pavaldų švietimo ir mokslo ministerijai.
Profesorius turi dirbti Vilniaus universitete, o šios įstaigos pagrindinė bazė – studentai ir rezidentai – yra Santariškių klinikose. Profesorius pas mus, Santariškėse, yra sukūręs visą urologų mokyklą. Jo dėka urologijos sritis yra sparčiai vystoma. Taip paprastai nutraukti šį procesą, atsisakyti profesoriaus pareigų, darbo toje ligoninėje, kurioje vystoma urologų specialybė, nėra taip paprasta ir greita. Tai nėra lengvi sprendimai ir jie nedaromi pikta valia. Reikalinga užtikrinti studentų, rezidentų mokymą. Be to, tu negali būti profesorius, nedirbantis klinikinėje aplinkoje, kurioje yra pagrindinė universiteto bazė.
Turiu pabrėžti, kad šiandien tiek Santariškių klinikos, tiek Nacionalinis vėžio institutas turi daug bendrų projektų, bendradarbiavimas yra stiprinamas, o profesorius labai daug nuveikė integruodamas šias dvi įstaigas ir jų darbą. Dirbtinis šių įstaigų skaldymas ir supriešinimas yra labai klaidingas. Juk iš esmės užsiimame tuo pačiu: onkologiniai pacientai gydomi tiek NVI, tiek klinikose.
Kiek pažįstu profesorių, jis nuolat pasisakė už bendradarbiavimą. Skundai, kuriuos girdime, man atrodo labai keisti. Tame informaciniame lauke girdime vien neigiamą informaciją, bet iš tiesų kiek daug daroma teigiamų darbų, kurie tarnauja mūsų pacientų gerovei“, - sakė V. Kasiulevičius.
