Nuo limfedemos dažniausiai kenčia turintys antsvorio žmonės. Tuo tarpu tie, kas jo atsikrato, lengviau susidoroja ir su limfos tekėjimo sutrikimais – limfostaze. Apie tai išsamiai buvo kalbama konferencijoje: „Lipoedema ir nutukimas“, vykusioje Hintercartene, Vokietijoje, kurioje dalyvavo ir specialistai iš Lietuvos, rašoma pranešime spaudai.
Apie limfostazę ir jos gydymo naujoves su medicinos centro „Limfedema“ kineziterapeutais-limfotakos specialistais Žydra Markevičiene bei Martynu Toleikiu kalbėjosi Aušrinė Šėmienė.
- Apie limfą mažai žinome. Kas tai yra ir kodėl kyla pavojus, kai sutrinka jos tekėjimas?
Žydra Markevičienė: Limfa mūsų organizme yra tarsi upė. Kol upės kelyje nepasitaiko kliūčių, ji teka ramiai, vingiuodama tarp laukų ir miškų, tačiau jeigu kur užvirsta medis, pasitaiko nuošliauža, vandens tėkmė sulėtėja, susidaro užtvanka ir vanduo išsilieja per kraštus. Lygiai taip pat yra ir su mūsų organizmuose esančia limfa. Sveikas žmogus nė nepastebi, kad ji yra. Tai ne kraujas, kuris susižeidus ištrykšta raudonais lašais. Limfa skaidri ir bespalvė. Todėl, kai pasirodo atviroje žaizdoje, mes jos nepastebime.
Limfa ir visa limfinė sistema yra be galo svarbi, nes kartu su imunine sistema naikina į organizmą patekusius virusus, bakterijas, kitus mikroorganizmus bei toksines medžiagas. Kitaip tariant, saugo kūną nuo infekcijų.
Žmogaus organizme yra apie 1−2 litrus limfos. Ji susidaro iš skysčio, kuris nuolat keliauja iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus. Gamta sutvėrė žmogų taip, kad limfa nuolatos tekėtų. Jeigu kurioje nors vietoje ji sustoja, ta vieta ima tinti ir sutrinka organizmo veikla.
- Kodėl kartais limfa nustoja tekėti?
Martynas Toleikis: Tam įtakos kartais gali turėti traumos bei ligos, pavyzdžiui, dramblialigė, taip pat kai kurių kraujasiurbių vabzdžių pernešami parazitai. Didžiajai daliai Šiaurės Europos žmonių, taigi ir lietuviams, limfos cirkuliacija sutrinka dėl patirtų operacijų, dažniausiai – vėžio gydymo, kai chirurgai siekdami, kad onkologinė liga neatsinaujintų, pašalina arčiausiai naviko buvusius limfmazgius. Taip dažnai atsitinka moterims po krūtų, gimdos ir jos priedų, vulvos vėžio gydymo.
Jeigu buvo pašalinti pažasties limfmazgiai, gali pradėti tinti ranka, jeigu kirkšnies, − koja, lytiniai ar pilvo organai. Tai labai pavojinga ir klastinga liga.
- Kodėl?
Martynas Toleikis: Liga klastinga yra todėl, kad jos pradžios beveik neįmanoma pastebėti. Jei galūnė yra ištinusi, tai reiškia, jog liga jau yra gerokai pažengusi. Beje, žmonės susirūpina tik tada, kai juos ima varginti tinimas. Kol jis nedidelis – nekreipia dėmesio.
Svarbu save stebėti ir ligą sustabdyti kuo anksčiau, nes jai įsisenėjus kelio atgal nėra. Nesvarbu ar patinimas stiprus ar ne – gydyti būtina. Ir kuo anksčiau.
- Kaip gydoma limfostazė?
Žydra Markevičienė: Iškart pasakysiu – stebuklingos piliulės ir net operacijos nėra. Su liga teks išmokti gyventi ir ją kontroliuoti, kad nebeplistų. Tai padės padaryti specialistas. Tačiau viską privalėsite padaryti patys. Jei nesilaikysite specialisto nurodymų, limfostazė progresuos ir pasekmės bus liūdnos. Gali atsirasti opos, žūti audiniai, nes besikaupianti limfa ilgainiui perauga jungiamuoju audiniu ir ima spausti sveikus audinius bei kraujagysles. Ji trukdo kraujui aprūpinti audinius maisto medžiagomis ir deguonimi. Todėl progresuojant limfostazei žmogus gali netekti galūnės. Galite įsivaizduoti koks žmogaus gyvenimas be rankos ar be kojos.
- Grožio centruose populiarus masažas, kuris vadinamas limfos drenažu. Ar jis gali padėti tokiems žmonėms?
Žydra Markevičienė: Ši procedūra tinka sveikiems žmonėms, kurie nori pasigrąžinti. O tiems, kas turi rimtų problemų, reikia kreiptis į specialistus. Beje, jų mūsų šalyje nedaug. Tokių specialistų mūsų švietimo sistema neruošia, todėl dauguma įgijo kvalifikaciją užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje. Mes irgi ten mokėmės.
Limfedemos gydymas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas, tačiau norint teisingai gydyti, reikia daug specialių žinių, nes riba tarp gydančio ir kenkiančio masažo laba trapi.
Iš pat pradžių labai svarbu išsiaiškinti, kodėl sutriko limfos tekėjimas, nes nuo to priklausys procedūrų kiekis. Taip pat svarbu numatyti būsimą limfos tekėjimo kelią, nes ilgainiui gali susidaryti naujos limfagyslės ir limfos susilaikymas šiek tiek apmažėti.
Dar vienas pastebėjimas: mūsų pacientai nustemba, kad gydomasis masažas yra nestiprus. Taip yra todėl, kad masažuojame ne raumenis, o poodinį sluoksnį. Šitaip aktyvinamas limfos tekėjimas.
Jei stipriai paspausime, limfagyslės susispaus ir limfos tekėjimas sutriks. Tiesa, šiek tiek stipresnis masažas daromas žmonėms, kuriems susitelkusi limfa jau yra peraugusi jungiamuoju audiniu.
Tuo įsitikinome konferencijoje, vykusioje Vokietijoje. Konferencija buvo skirta limfostazės gydymui. Dauguma lektorių akcentavo, kad šią ligą turi gydyti tik profesionalūs kineziterapeutai.
- Minėjote, kad nėra stebuklingos piliulės, bet gal yra kitokių inovacijų, kurios galėtų efektyviau padėti ligoniams?
Martynas Toleikis: Pirmiausia, lektoriai ragino specialistus aiškinti savo pacientams, kad ligą būtina pradėti gydyti kuo anksčiau ir tai daryti profesionaliai. Tai turėtų suvokti ir ligonio šeimos nariai.
Šioje konferencijoje turbūt pirmą kartą buvo taip išsamiai kalbama apie tai, kokią įtaką limfos cirkuliacijai turi antsvoris. Limfedema yra labai susijusi su nutukimu, − turintiems normalų svorį žmonėms limfostazė labai reta. Deja, pas mus daugėja ne tik žmonių su antsvoriu, bet ir nutukusių, kartu ir kenčiančių nuo limfostazės. Gera žinia ta, kad jeigu žmogui pavyksta laiku atsikratyti antsvorio, limfostazę gydyti lengviau ir rezultatai geresni.
Freiburge, Vokietijoje, mums buvo pristatyti „Földi“ klinikoje atlikti tyrimai, kuriais įrodyta, kad žmogui antsvoris išsivysto ne dėl aplaidumo, o dėl psichologinių sutrikimų, žinoma, jeigu antsvoris neatsirado dėl vartojamų vaistų arba tam tikrų ligų. Dėl šios priežasties visų pirma pacientas turi išspręsti psichologines problemas ir tik po to, pamažu pradės kristi svoris. Žinoma, kartu turi būti taisomos mitybos klaidos.
Dar viena nauja žinia – pacientui turi būti taikomos 15−20 procedūrų, nors mes esame įpratę skirti tik 10. Klausiate, kodėl? Todėl, kad limfa yra lėta, klampi ir nepaklusni. Keliaudami per gyvenimą į ją mes dažnai primėtome „pagaliukų“, kuriuos apeiti labai sunku.
- Kaip ligoniui žinoti, kad jam reikia kreiptis į limfotakos specialistus? Pas jus, tikriausiai, turėtų atsiųsti gydytojas?
Žydra Markevičienė: Būtų labai gerai, kad jiems patartų gydytojai. Šiandien dažnai mus susiranda patys ligoniai. Bet tokia problema yra visame pasaulyje. Konferencijoje buvo kalbama, kad limfostazę turi gydyti labai gerų specialistų komanda – kineziterapautas, psichologas ir gydytojas.
Gydytojas gali padėti suprasti limfostazės atsiradimo priežastis, pavyzdžiui, ar ji yra atsirado dėl skydliaukės ligos, širdies problemų ar kt. Bet tai specialistų godos, o ligoniui svarbiausia kuo anksčiau patekti pas profesionalą, kad būtų nustatyta liga, pradėtas gydyti ir išmoktų gyventi, t. y. padėti patčiam sau.
Vis dėlto, visiems, netgi tiems, kurie jaučiasi sveiki, norėčiau pasakyti: „supraskite, jei antroje dienos pusėje jaučiate „pavargusias kojas“, vadinasi, jūsų organizme jau slapta vyksta negeri pokyčiai. Ateis diena, kai jūsų kojos ištins.“
