2015 metais sergamumo chlamidioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė – 14,1 atvejo, sifiliu – 9,7 atvejo, gonorėja – 6,7 atvejo. Lyginant su užpernai, sergamumas sifiliu ir gonorėja išaugo, tuo tarpu sergamumas chlamidioze nežymiai sumažėjo. Didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus, Šiaulių, Kauno apskrityse, gonorėja ir chlamidioze – Vilniaus apskrityje, rašoma pranešime spaudai.
Pagal lytį, dauguma užsikrėtusiųjų LPI buvo vyrai. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, 2015 metais, nustatyta daugiau chlamidioze užsikrėtusių moterų. Pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15-29 metų, t.y. jaunimo amžiaus grupėje, tarp kurių 20 moksleivių.
Daugiau nei pusė sifilio atvejų diagnozuoti ankstyvoje sifilio stadijoje. Tačiau 19 pacientų nustatytas vėlyvasis sifilis, ir tai 8 atvejais daugiau nei 2014 metais. Taip pat nėščiųjų patikros metu pernai išaiškintos 26 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios ir tai dešimčia atvejų daugiau nei užpernai. Be to, praėjusiais metais diagnozuoti trys naujagimiai su įgimtu sifiliu (2014 m. – 1, 2013 m. – 2). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, kad visos nėščiosios nemokamai tiriamos dėl ŽIV ir sifilio du kartus: iki 12 nėštumo savaitės ir 29–40 nėštumo savaitę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pastaraisiais metais rekomenduojama šalims sutelkti pajėgas išaiškinant sifiliu užsikrėtusias nėščiasias bei jas nuo sifilio išgydyti ir taip užtikrinti susirgimų įgimtu sifiliu eliminavimą daugelyje pasaulio šalių.
Pagal LPI plitimo būdą, dažniausias užsikrėtimo LPI būdas Lietuvoje – heteroseksualūs santykiai. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse, daugėja. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2010 metų ES ir EEE šalyse daugėja susirgimų sifiliu tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais (VSV). Pavyzdžiui, 2014 m. beveik du trečdaliai sifilio atvejų, užregistruotų ES ir EEE šalyse, nustatyti tarp VSV.
ULAC duomenimis, LPI susirgusios moterys dažniau nurodė, kad galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio – sugyventinio arba pažįstamo asmens, vyrai – nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens. Tačiau iki pusės atvejų infekcijos šaltinis neišaiškinamas. 2,1 proc. (6) užsikrėtusiųjų sifiliu, 2,4 proc. – chlamidioze (10) ir 9,3 proc. (18) – gonorėja nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
Dauguma užsikrėtusiųjų LPI apsaugos priemones – prezervatyvus, galinčius sumažinti riziką užsikrėsti LPI, naudoja retai arba iš viso nenaudoja. ULAC užsakymu 2014 m. atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, kas ketvirtas gyventojas nurodė, kad prezervatyvai Lietuvoje per brangūs.
Lytiškai plintančioms infekcijoms būdingas sezoniškumas. Stebima tendencija, kuomet šiltuoju metų laiku (liepą, rugpjūtį) padaugėja susirgimų gonorėja, o baigiantis vasarai (rugpjūtį, rugsėjį) – sifiliu, tuo tarpu daugiausiai chlamidiozės atvejų nustatoma rudenį (rugsėjį, spalį, lapkritį).
