Vasaros nuodėmės: didžiausia moterų klaida ir pastaba vyrams

Vyrai ir moterys daro skirtingas klaidas, už kurias sumoka sveikata ar bent estetinėmis problemomis. Taip DELFI teigė Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė Ramunė Sualienė.

Didžiausia moterų vasaros klaida dėstytoja vadino pomėgį netgi paplūdimyje naudoti dekoratyvinę kosmetiką.

Vyrams atvirkščiai – derėtų daugiau dėmesio skirti sau ir bent jau naudoti apsauginius kremus nuo saulės.

„Vaikinai dažnai į kosmetologus kreipiasi dėl padidėjusios pigmentacijos nugaros srityje, tad daugiau laiko praleidžiantiems saulėje būtinai reikia teptis apsauginiais kremais. Ypač atsargiai elgtis derėtų pečių juostoje ar krūtinės ląstos srityje turintiems apgamų, nes saulė didina odos vėžio riziką“, – priminė Grožio terapijos katedros lektorė.

Kaip pastebi DELFI pašnekovė, jaunuoliai Lietuvoje net karščiausiomis dienomis nenešioja galvos apdangalų, apsiriboja akiniais nuo saulės.

Kada kvepalai – tabu

Klaida, kurią per karščius daro ne tik merginos, moterys, bet ir vyrai – kvepinimasis kvepalais. „Jei žmonės nenori, kad pasipurškimo vietoje išryškėtų pigmentinės dėmės, vasarą jokiu būdu neturėtų naudoti jokių kvepalų“, – pabrėžė R. Sualienė.

Daug svarbiau, nei kvėpintis, lektorės nuomone, dažnai praustis. „Tačiau kai merginos eina į paplūdimį, mėgsta pasidažyti. Jokiu būdu to nerekomenduočiau daryti. Vienintelė priemonė, kurią turėtume visi naudoti saulėtomis dienomis – apsauginiai kremai nuo saulės“, – pakartojo dėstytoja.

Vasarą dažnėjančias veido odos problemos R. Sualienė siejo su tuo, kad mažiau rūpinamės savo oda. „Kai šilta dar labiau išsiskiria riebalai, tad ir vasarą odą reikia valyti, prausti, drėkinti“, – pabrėžė specialsitė.

Po maudynių ežere pataria būtinai eiti į dušą

Jei ryte maudomės ežere ar jūroje, R. Saulienės nuomone, grįžę būtinai turime nusimaudyti po dušu. „Yra žmonių, kurie atostogauja prie jūros, ryte nubėga nusimaudyti ir jaučiasi nusiprausę. Tačiau tai klaida“, – įsitikinusi specialistė. – Tegu žmonės ilsisi, deginasi, maudosi prie jūros, tačiau grįžę būtinai privalo nusiprausti. Juk gulėdami paplūdimyje visi suprakaituoja, jūros vanduo sūrus, be to nebūtinai švarus. Nusiprausus kūną verta pasitepti drėkinančiu losjonu ar kremu, kad neišdžiovintume odos, nes druska šiek tiek sausina“, – priminė dėstytoja.

Sodybose ar prie ežerų poilsiaujantys žmonės dažnai pasitenkina tik ežero vandeniu, daug kur net nėra dušų. „Tačiau pagalvokite, kiek žmonių tame ežere maudosi, o vanduo – nenutekantis. Aš pati prie ežero gyvenu ir einu maudytis. Lyg ir švarus vanduo, tačiau tik toks įspūdis. Ilgiau nesiprausiant po dušu gali prasidėti dermatitai, kitos odos problemos“, – įspėjo R. Sualienė.

Sveikatos mokytojas Dainius Kepenis laikosi priešingos nuomonės.

D. Kepenis: dėl švarumo nebus atsparumo

„Aš pats nusimaudęs ežere neieškau dušo. Čia – įsitikinimo klausimas. Jei kažko labai bijome, tą prisišauksime“, – DELFI sakė D. Kepenis.

Sveikuolių judėjimo pradininkas neatmetė galimybės, kad kai kurie vandens telkiniai gali būti užteršti, tačiau pabrėžė, jog Lietuvoje tokie – retenybė.

„Jei užterštumas viršija nustatytas normas, galbūt ir yra prasmės saugotis nuo odos ligų, nusiprausti papildomai po dušu. Tačiau aš asmeniškai apvažiavau beveik visus Lietuvos ežerus, maudžiausi juose ir nepatyriau kokių problemų. Nė karto nei išbėrė, nei uždegimų buvo. Yra žmonių, kurie super higieniški, tačiau juos užjaučiu. Gydytojai higienistai ne veltui sako: „Dėl to švarumo nebus atsparumo“, – priminė D. Kepenis.

Baltijos jūra, sveikuolio žodžiais, nėra tokia druskinga, kad nusimaudžius joje būtinai reikėtų ieškoti dušo. „Aš pats nusimaudęs mūsų jūroje, dušo neieškau“, – sakė D. Kepenis, pridurdamas, jog viskas gerai, kas su saiku.