Tikslinama ir skaičiuojama

Krūties vėžio atrankinės mamografinės patikros programa yra skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Kaip informavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas Viačeslavas Zaksas, piktybiniai krūties navikai dažniausiai diagnozuojami būtent šioje amžiaus grupėje.

Jai priklausančios moterys galės nemokamai pasidaryti mamografiją, už kurią bus sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Pacientės, kurioms bus rasta kokia nors patologija, bus nukreiptos konsultacijai pas specialistą. Planuojama, kad šiais metais būtų patikrinti 22 tūkst. moterų, priklausančių rizikos grupei, o kitąmet - 59,3 tūkst.

“Šiuo metu dar vyksta programos tikslinimas, skaičiuojamos kainos. Šie darbai turi būti baigti iki rudens. Tada bus pasirašytas atitinkamas ministro įsakymas ir programą galėsime pradėti įgyvendinti”, - sako V.Zaksas. Šiemet programai numatyta 1 mln. litų, o kitiems metams - 2 mln. litų.

Apims dvi gyventojų grupes

Didelės kardiovaskulinės rizikos asmenų išaiškinimo ir prevencijos priemonės nukreiptos į dvi gyventojų grupes - 40 - 55 metų amžiaus vyrus ir 50 - 65 metų amžiaus moteris, kurie iki šiol dar nepajuto šių ligų simptomų.

Pirminės sveikatos priežiūros specialistai atrinks iš savo pacientų tuos, kurie turėtų dalyvauti šioje programoje. Dalį tyrimų jie atliks patys - nustatys cholesterolio, kitų lipidų, gliukozės kiekį. Pagal šių tyrimų rezultatus bei kitus rodiklius pacientai bus skirstomi į 3 grupes.

Planuojama, kad 85 proc. žmonių kardiovaskulinių susirgimų profilaktikos ir prevencijos planas galės būti sudarytas šeimos gydytojo ar terapeuto. Manoma, kad žmonių su didele kardiovaskuline rizika iš jų bus apie 15 proc. Jie bus nukreipti nuodugniam ištyrimui į kardiovaskulinės prevencijos padalinius.

V.Zakso teigimu, antrajame etape bus atliekami sudėtingi ir brangūs tyrimai. Tiems ligoniams, kuriems bus nustatyta padidėjusi rizika, bus sudaryti prevencijos planai, prireikus bus skiriamas medikamentinis gydymas.

Planuojama, kad jau rudenį bus pradėta rizikos grupei priskirtų asmenų patikra. Preliminariais skaičiavimais, šiemet jai prireiks 1,5 mln. litų, o kitąmet - 4,5 mln. litų. Manoma , kad šiais metais bus patikrinta apie 15 tūkst. žmonių, o 2006 metais - 45 tūkst.

Padės sumažinti mirtingumą

Krūties vėžio atrankinės mamografinės patikros programą rengusios darbo grupės vadovas Kauno medicinos universiteto klinikų Krūties ligų centro vadovas docentas, habilituotas daktaras Algirdas Boguševičius akcentuoja, kad jos tikslas - ištirti tam tikrą gyventojų grupę, kuriai ligą galima nustatyti slaptu laikotarpiu, kai jos užuomazgos pastebimos tik instrumentiniais metodais. Tai leis padaryti mamografinis tyrimas.

Sergančių krūties vėžiu moterų nuolat daugėja. Pernai diagnozuota 1,3 tūkst. naujų ligos atvejų. 1992 metais 100 tūkst. moterų teko 44 ligos atvejai, o 2003 metais - 71. Didėja ir mirtingumas nuo šios sunkios ligos. Iš viso 2003 metais nuo piktybinių krūties navikų mirė 609 moterys. Esant nkstyvoms ligos stadijoms ji nustatoma 65 proc., III - IV stadijoms - 31,2 proc. ligonių.

“Tikimės, kad programa padės ne tik diagnozuoti ligą esant pirmoms jos stadijoms, kada liga išgydoma 99 proc., bet nustatyti ir didesnį procentą priešvėžinių krūties susirgimų. Kai auglys čiuopiamas, tai diagnozė jau šiek tiek pavėluota”, - komentuoja doc. A.Boguševičius.

Laikantis ES rekomendacijų numatoma tikrinti 50 - 69 metų amžiaus moteris. Patikra bus efektyvi tik tada, jei joje dalyvaus ne mažiau kaip 60 proc. šios amžiaus grupės atstovių, arba 250 tūkst. moterų. Ten, kur veikia gerai, programa padeda sumažinti mirtingumą net 30 proc.

Taupo ir daro nuolaidas

“Kelia nerimą programos organizaciniai aspektai. Kaip pasiekti, kad tiek moterų ateitų pasitikrinti? Tam reikia didelio administracinio darbo. Kol kas ligonių kasos numato sumokėti tik už tikrinimą, tyrimus, o ne už organizavimą. Todėl bent jau pradinio programos etapo sėkmė kelia nemažai abejonių. Manau, teks kurti atskiras struktūras kaip kitose šalyse, kur veikia Nacionaliniai centrai. Juose dirba ne medikai, o savanoriai, vadybininkai”, - aiškina pašnekovas.

Klinikos vadovas pasakoja, kad jo vadovaujama klinika pakvietė pasitikrinti asmeniniais laiškais 1 tūkst. moterų. “Dauguma gyvena visai netoli KMUK, tačiau pasitikrinti atėjo tik 237. Tai rodo, kaip svarbu informuoti, aiškinti”, - sako A.Boguševičius.

Kita problema - kvalifikuotų specialistų trūkumas. Atlikus mamogramą moteriai pasakoma, kad ji sveika ir ši garantija “galioja” dvejiems metams. Jei bus suklysta, laukia fatališkos pasekmės. Tuo tarpu ligonių kasos kokybės reikalavimų, taikomų šiam tyrimui, kartelę žemina, nes labai trūksta specialistų. “Kol kas nelabai džiaugiuosi tokia programa, kokia ji šiandien tampa”, - sako darbo grupės vadovas.

Tai, kad, rengiantis įgyvendinti programą iškilo keblumų, pripažįsta ir ligonių kasos atstovas. Jo teigimu, šią paslaugą planuojama skaidyti į tris dalis, numatant kiekvienai iš jų atskirus įkainius. Dalis įkainio atiteks pirminės sveikatos priežiūros specialistams už tai, kad savo pacientes informuos apie galimybę pasitikrinti nemokamai, nukreips atlikti šio tyrimo, prieš tai išaiškinę jo naudą. Tačiau pagal tokią tvarką numatoma dirbti tik kitais metais, o šiemet siekiant greičiau pradėti įgyvendinti programą bus naudojamasi esama infrastruktūra bei galimybėmis.

Kita įkainio dalis skiriama už tyrimo atlikimą, o trečia - už jo aprašymą. Tai kelia nemažai problemų, nes Lietuvoje labai trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių aprašyti nuotraukas. Ne visos įstaigos, kurios turi mamografus, turi specialistų. Todėl nuotraukas teks siųsti į kitas įstaigas. “Nežinia, ar programa neims strigti, jei šie specialistai nepajėgs pakelti tokio didelio darbo krūvio”, - svarsto V.Zaksas.

Padės išaiškinti laiku

Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų nuolatos auga. Bendroje mirtingumo struktūroje širdies ir kraujagyslių ligos sudaro 54 proc.

Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovo docento Rimvydo Šlapiko, šias ligas sukelia įvairių rizikos veiksnių sankaupos - padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija, nutukimas, nejudrumas, diabetas, rūkymas.

Tie ligoniai, kurie turi keletą rizikos veiksnių, ypač rizikuoja susirgti šiomis ligomis. Jie ir turėtų būti profilaktiškai tikrinami. Tačiau, pasak R.Šlapiko, pirminė profilaktika Lietuvoje menkai vykdoma. Tik jau patyrę insultą ar infarktą ligoniai mokomi, kokių profilaktinių priemonių imtis, kad ji neprogresuotų.

Didelės kardiovaskulinės rizikos asmenų išaiškinimo ir prevencijos priemonių planas turėtų šią spragą užpildyti. “Manau, kad pavyks išaiškinti ne tik didelę riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis turinčius asmenis bei skirti jiems profilaktines priemones, gydymą, bet ir aptikti ligonius, kurie jau serga išemine širdies liga to nežinodami”, - sako R.Šlapikas.

Jis tikisi, kad programa padės išaiškinti turinčiuosius vadinamąjį metabolinį sindromą, kurį sudaro aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas ties liemeniu bei padidėjusi cukraus koncentracija. Tokia būklė daro įtaką ne tik širdies ir kraujagyslių ligoms, bet ir diabetui. JAV šis sindromas nustatomas kas antram per 60 metų perkopusiam žmogui.

Lietuvoje buvo tirti 40 metų amžiaus gyventojai ir nustatyta, kad tarp jų 22 proc. turi šį sindromą. “Aterosklerozė, kuri sukelia sunkias širdies kraujagyslių ligas, vystosi daugelį metų nepastebimai. Mūsų tikslas išaiškinti ją besimptomėje fazėje, kai ligoniai nieko nejaučia ir pritaikius profilaktines priemones užkirsti kelią sunkių širdies bei kraujagyslių ligų progresavimui”, - aiškina docentas.