Mažiausiai pavojingos yra neuždegiminės ligos – sąnarių osteoartrozė bei stuburo degeneracinės ligos. Tai skausmingos, žmogaus judrumą ribojančios, tačiau kitų organų nepažeidžiančios ligos. Neuždegiminių ligų išsivystymas dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje ir tiems, kurie turi genetinį polinkį sirgti šiomis ligomis.

Sąnarių ligų atsiradimą taip pat gali skatinti ir jaunesniame amžiuje pasireiškę veiksniai: traumos, sunkus fizinis darbas, viršsvoris, dažnas sąnarius traumuojantis fizinis aktyvumas ar kitos ligos, paveikiančios kaulo ir kremzlės struktūrą.

Tačiau uždegiminių sąnarių ligų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, o kai kurios gali būti pavojingos gyvybei. Viena tokių ligų – reumatoidinis artritas, kuriuo serga maždaug 0,3-1 proc. suaugusių žmonių, o kas ketvirtas iš jų tarp artimų kraujo giminaičių turi sergančių šia liga. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų šios ligos atvejų.

„Labai svarbus veiksnys šių ligų atsiradimui yra būklės, keičiančios organizmo imuninę sistemą. Tai įrodo faktas, kad šios ligos dažnai išsivysto persirgus virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis, patyrus didelį stresą, taip pat po nėštumo arba menopauzės metu organizme pasikeitus hormonams“, – pasakoja VUL SK reumatologijos centro gydytoja reumatologė Sigita Stropuvienė.

Svarbiausia laiku diagnozuoti

Norint nustatyti sąnarių ligas, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atlieka pagrindinius tyrimus: bendrą kraujo, šlapimo, taip pat uždegiminį procesą organizme atspindinčius tyrimus. Pacientui atliekamos sąnarių, o pasireiškus skausmui, ir stuburo bei kryžmens srities rentgenogramos.

Gavus pirminių tyrimų rezultatus ir kraujyje pastebėjus uždegiminius rodiklius, sąnarių tinimu besiskundžiantį pacientą gydytojas nedelsiant turi nukreipti reumatologo konsultacijai, kurios metu būtų atliekami tolimesni ir išsamesni tyrimai bei pradedamas gydymas vaistais, stabdančiais uždegiminės ligos progresavimą.

Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad vis tik pacientai ne visada yra laiku nukreipiami pas gydytojus reumatologus ir tuomet prarandamas „galimybių langas“ – tai reiškia, kad jei pacientui laiku ir tinkamai nepradedamas gydymas, tikėtina, jog bus praprasta galimybė sustabdyti ligą.

„Klastingomis“ galėtume vadini netipišką eigą turinčias ligas – kai sunku nuspręsti, ar liga uždegiminė, ar ne. Tuomet reikalingas pastovus gydytojų – ir šeimos, ir reumatologo – stebėjimas, kad laiku būtų užfiksuojami visi organizmo pokyčiai, patikslinama diagnozė ir koreguojamas gydymas“, – sako S. Stropuvienė.

Trūksta pinigų gydymui

Sergant neuždegiminėmis sąnarių ligomis, pavyzdžiui, osteoartroze, svarbi yra tinkama ir sveika mityba, poilsis, reguliari mankšta ir sveikas gyvenimo būdas, taip pat tinkamas darbo ir poilsio režimas. S. Stropuvienė teigia, kad, patiriant uždegimines sąnarių ligas, svarbiausia gydymo priemonė yra vaistai. „Nevartojant vaistų, reumatinės ligos sukelia invalidumą, kai kurios pažeidžia ir vidaus organus, – sako ji. – Anksčiau buvo manoma, kad, nustatant uždegiminę reumatinę ligą, pacientą reikia pradėti gydyti nuo silpniausių medikamentų, palaipsniui juos „stiprinant“ ir tik atsiradus pokyčiams sąnariuose būdavo pradedamas gydymas ligą modifikuojančiais vaistais.

Tačiau dabar, jau daugiau nei penkiolika metų, gydytojai vadovaujasi kitokia gydymo metodika – intensyvus gydymas pradedamas vos įsitikinus, kad sergama uždegimine sąnarių liga. Taip siekiama sumažinti galimus sąnarių ir organizmo pažeidimus bei išlaikyti paciento darbingumą“. Gydytoja priduria, kad šiuo metu yra išrasti nauji, modernūs vaistai (biologinė terapija), kurie kardinaliai pakeičia uždegiminėmis reumatinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimą: „Deja, dėl per mažo lėšų kiekio, skiriamo šių medikamentų pirkimui Lietuvoje, kol kas šio gydymo pacientams negalime paskirti ankstyvoje ligos stadijoje. Nepaisant to, džiaugiuosi, kad nors ir nežymiai, tačiau gydomų moderniausia terapija pacientų skaičius kasmet vis didėja“.

S. Stropuvienė taip pat pataria nesibaiminti dėl sąnarių ligoms gydyti skirtų vaistų galimo šalutinio ir neigiamo poveikio sveikatai. „Tai tikrai paplitusi nuomonė Lietuvoje. Dažnas pacientas, perskaitęs jam paskirtų vaistų dėžutėje esantį informacinį lapelį, išsigąsta aprašytų galimų šalutinių poveikių ir nusprendžia jų nevartoti. Atliekant klinikinius vaistų tyrimus, fiksuojami visi pašaliniai poveikiai, kuriuos gali sukelti medikamentas, tad vaistai, kurių žala organizmu didesnė už naudą, nustojami gaminti dar šių tyrimų metu.

Vis tik bet kurie medikamentai gali sukelti tam tikrą pašalinį poveikį, todėl gydytojo pareiga, prieš skiriant gydymą, įvertinti naudos ir žalos santykį. Taip pat svarbu, kad pacientas suvoktų, kodėl tam tikras vaistas jam paskirtas, visuomet reikia pasitikslinti, kaip gydytojas planuoja ateityje stebėti paciento sveikatos būklę“, – teigia gydytoja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)