Paauglystėje pasireiškia daugiau nei pusei mergaičių
Strijų atsiradimą išprovokuoja daugybė veiksnių: tai ir hormoniniai pokyčiai, vykstantys organizme, ir paveldimumas, ir nepakankama odos priežiūra. Pasak gydytojos dermatologės Aušrinės Ramanauskaitės, dažniausiai “kaltininku” laikytinas ne kuris nors vienas bruožas, o visi kartu.
„Strijų gali būti bet kur kūne, ten, kur tempiasi oda, dažniausiai – krūtų, pilvo, sėdmenų, šlaunų srityse. Jų gali atsirasti staiga netenkant ar priaugant svorio, net ir vyrams“, – teigia specialistė.
Su strijomis susiduria net ir paaugliai – maždaug 70 proc. mergaičių ir 30 proc. berniukų jų atsiranda brendimo laikotarpiu. Tuomet jos dažniausiai lokalizuojasi juosmens, kryžmens, šlaunų, klubų srityse. Naujai atsiradusios strijos būna ryškesnės, raudonos arba violetinės, vėliau strijos pabąla, tampa ne tokios ryškios.
Įdegusios odos fone dar labiau pastebimos
„Strijų atsiradimą lemia odos elastingumas, pas kiekvieną žmogų jis yra individualus. Tai priklauso ne tik nuo genetikos, bet taip pat ir nuo to, kaip prižiūrime odą. Odą derėtų maitinti ir drėkinti kiekvieną dieną“, – DELFI teigė „Eurovaistinės“ konsultantė Diana Bogdzevič.
Šis odos defektas vargina net 90 proc. nėščių moterų, ypač nuo šeštojo nėštumo mėnesio. Laukiant kūdikio strijų dažniau atsiranda ant krūtų, apatinėje pilvo dalyje, ant klubų, vidinėse šlaunų srityse.
Jungiamajame audinyje, kuris užpildo vidinius odos įtrūkimus, yra kraujagyslių, strijoms suteikiančių raudoną arba mėlyną spalvą. Bėgant laikui, kraujagyslės ištuštėja ir strijos pasidaro baltos. Strijos sudarytos iš jungiamojo audinio, kuriame nėra pigmento, todėl įdegus jos išlieka baltos ir tampa dar labiau pastebimos įdegusios odos fone.
Gelbsti aliejai, minkštinantys odą
Gydytojos dermatologės teigimu, kad ir kokie revoliuciniai šiuolaikiniai korekcijos metodai, negalima pamiršti ir išorinių priemonių kovoti su randais. Kuo šviežesnis randas, tuo mažiau laiko gali prireikti jo gydymui. Esant jauniems randams, A. Ramanauskaitė pataria naudoti namuose silikoninius tepamus gelius ar pleistrus, kurie sudaro plėvelę, neleidžiančią odai prarasti drėgmės, ramina uždegimą, šalina raudonumą, skatina atsikūrimą.
Taip pat naudojami kremai pagaminti svogūnų ekstrakto pagrindu, kurie taip pat mažiną niežėjimą, tempimą, raudonį. Priežiūrai ir profilaktikai, tiek randelių, tiek strijų, galimi ir natūralūs gaminiai – įvairūs aliejai, kurie minkština odą ir randą, mažina tempimo pojūčius.
Svarbu saugotis nuo saulės
Būtina vengti pažeistos vietos pakartotinio traumavimo – nespaudinėti odos, vengti sporto, tempimo pratimų. Saulės spinduliai aktyvaus pažeidimo metu gali randą paryškinti – jis paruduoja ir pigmentas gali labai ilgam patamsinti esantį defektą, todėl būtina saulės apsauga.
„Chirurginiu būdu esamus randus galima pakeisti tvarkingesniais, mažiau pastebimais. Dažnai tai yra vienintelis būdas pagerinti vaizdą, ypač kai randą norima susiaurinti. Chirurgiškai galima randą susiaurinti, rando srityje koreguoti audinių reljefą; iš rando audinių pašalinti svetimkūnius, paslėpti randą“, – teigia A. Ramanauskaitė. Gydant randus labai svarbus ir pooperacinis periodas. Reikia kiek įmanoma vengti saulės spindulių poveikio, taip pat traumavimo ir tempimo.
Labai svarbu po procedūrų reabilitacijos metu naudoti apsaugos nuo saulės priemones ir gydytojo paskirtą priežiūrą. Tiesioginių saulės spindulių būtina vengti tris savaites, o paskirtą priežiūrą geliais ar vaistais tęsti keletą mėnesių.
