Slepia pakitusį elgesį

Jei kepyklėlėje virš galvos jums praskrido batonas, kurį metė nepatenkinta klientė, negalvokite, kad kepinys buvo neskanus. Taip pat nepulkite kaltinti isteriškos pirkėjos. Net menkiausia smulkmena gali įsiutinti demencišką senolį, kuriam tokius nervų pakrikimus diktuoja kraujagyslių pakitimai. Šis pavyzdys – realus nutikimas, kurį teko stebėti Kalniečių poliklinikos šeimos gydytojai V.Platūkienei.

Vyresniajame amžiuje prasidedančią silpnaprotystę itin lengva pastebėti, jei ligonio intelektas nedidelis. „Kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo demenciją pastebėti sunkiau“, – teigė šeimos gydytoja V.Platūkienė. Alzheimeris ar kitokia demencija dažnai prasideda pamažu, nežymiais elgesio pakitimais, kuriuos žmogus stengiasi maskuoti.

Bėgant metams žmogaus valia natūraliai mažėja. „Siaurėja interesų ratas, nieko nebesinori: nebežiūri televizijos, niekas nedomina. Dažnam sulėtėja mąstymas, sutrinka orientacija, susilpnėja higienos įgūdžiai. Pažiūrėkite, kokie netvarkingi būna senų žmonių namai. Apsikuičia, apsikrauna daiktais: visko reikia, nors nieko nenaudoja“, – pavyzdžius pateikė šeimos gydytoja.

Lemia įvairios priežastys

Priežastys, lemiančios demenciją, gali būti labai įvairios. Silpnaprotystę gali lemti diabetas, galvos traumos ir net narkozė. Beje, demenciją gali lemti ir aukštas kraujo spaudimas: spazmuojamos smegenų kraujagyslės, pablogėja difuzija, todėl keičiasi charakteris. Gydytoja V.Platūkienė akcentavo miego svarbą: „Blogas miegas skatina demenciją. Prastai miegantis žmogus turi psichikos sutrikimų, jis gyvena nesantaikoje su savimi. Kas nors jį nuolat erzina, jis nesugeba atsipalaiduoti.“

Demencijos gali formuotis po toksinio galvos smegenų apnuodijimo, pavyzdžiui, smalkėmis ar alkoholiu. „Alkoholikai yra demenciški, daugeliui vystosi alkoholinė encefalopatija (smegenų pažeidimas). Atmintis prarandama iki tokio lygmens, kad žmogus nebesugeba nusistatyti laikrodžio. Pažiūrėjęs į ant sienos kabantį laikrodį, toks žmogus, kol prieina prie stalo, ant kurio guli rankinis laikrodis, pamiršta, ką matė“, – pasakojo Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja.

Patyrę insultą žmonės taip pat labai pasikeičia. „Esu mačiusi ir keturiasdešimtmečių, patyrusių insultą. Dabar ligas galima atitolinti: yra vaistų, bet ne visi pacientai juos geria, bijo, kad pakenks kepenims“, – gydytoją liūdina pacientai, kurie neklauso jos patarimų, nes, nepaisant pirminių simptomų, dažnai istorija baigiasi rimtesniu susirgimu. „Jei per savo gyvenimą neišgėrėte statinės, tai kepenys tuos vaistus atlaikys. Jei išgėrėte – jau kitas reikalas“, – atremia gydytoja.

Neleiskite depresijai kerotis

Alzheimerio atsiradimą gali lemti ir depresija. Psichiatrai teigia, kad ilgai užsitęsusi depresija gali lemti asmenybės pakitimus, galima „nuvažiuoti“ iki psichozės. Šeimos gydytojas turi teisę pusmetį gydyti vidutinio laipsnio depresiją. V.Platūkienei ją yra tekę diagnozuoti. Deja, atsiranda nemažai pacientų, vengiančių vartoti vaistus, todėl liga pasunkėja. Dėl depresijos kenčia ne tik pats ligonis, bet ir jo artimieji: „Yra buvę atvejų, kai žmogus tampa visiška daržove: jam niekas nesvarbu, niekas neįdomu, jis negyvena, o tik egzistuoja. Tokie žmonės neturi motyvacijos. Kitas su ramentais sukandęs dantis eina, o jis – be ūpo.“

Pirmiausia – reguliuoti kraujospūdį

V.Platūkienė pastebi, kad ilgaamžiškumo paslaptis pirmiausia slypi genuose. „Jei senolis yra sveiko proto, turi nedidelį cholesterolį, neverta klausinėti, ką jis valgo. Tokie žmonės gali sau leisti valgyti ir gerti viską, tiesiog tokie jie yra – ilgaamžiai“, – pastebi gydytoja. Tačiau žmonės, kurie turi įvairių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, metabolinį sindromą, savo sveikata turi susirūpinti anksčiau. Jei pirmos eilės giminaitis sirgo demencija, tikimybė susirgti padidėja keturis kartus. Įrodyta, kad paveldėjus geną iš abiejų tėvų, tikimybė susirgti padidėja iki dešimties kartų.

Gydytojai būna ypač skaudu ir pikta, kai pacientai neklauso jos patarimų: „Aš žinau, kuriam pacientui gresia insultas, jei jis nereguliuos kraujospūdžio. Esu atsakinga už kiekvieną savo ligonį. Prirašau vaistų dviem mėnesiams, ateina po keturių. Belieka pajuokauti: „Tabletės nėra vyriškos ir moteriškos giminės, jos nesidaugina.“ Tiesa, juokauti taip pat reikia atsargiai, nes demenciški žmonės praranda humoro jausmą.

Senoliai žiūri televizorių

Gydytoja V.Platūkienė, pati serganti hipertenzija, žino, kad vartojant vaistus, slopinančius spaudimą, sunku įprasti, nes ima miegas. Dažnas pacientas, turintis aukštą kraujospūdį, tvirtina, kad jaučiasi gerai. Kita vertus, ilgametė šeimos gydytojos patirtis leidžia užbėgti didesnei bėdai už akių. Deja, nepaklusnūs pacientai neklauso: negeria vaistų, todėl dažnai tai baigiasi didesne bėda – insultu ar infarktu, kartais − abiem.

Tipinis elgesys

„Jei Alzheimeris jau formuojasi, vaistų tam yra, ligoniai juos gauna. Bet nemačiau atvejo, kad jie pristabdytų prasidėjusią ligą“, – teigė Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja.

Progresuojant Alzheimeriui dauguma žmonių elgiasi panašiai: jiems neva dingsta daiktai, pinigai, nebūtomis vagystėmis jie kaltina artimuosius, prisigalvoja, kad norima pasisavinti jų nekilnojamąjį turtą. Taip pat praranda humoro jausmą, tampa itin jautrūs, gali apsiverkti dėl menkiausios smulkmenos. Jie nebepažįsta artimų žmonių, net tų, kurie juos prižiūri kasdien, gali nuosavą dukrą vadinti „ponia“, neprisimena vardo, nežino dienos ar mėnesio. Nenori, kad juos slaugytų svetimi žmonės. Tiesa, ilgainiui apsipranta ir ima jų laukti.

Jei ligonis mato žmones ar daiktus, kurių nėra, nereikia to fakto nei neigti, nei patvirtinti. „Turiu pacientą, kuris dirbo fabrike ir, nors to fabriko jau nėra, jis vis ten eina. Žmona jį durnina, aiškina, kad to fabriko nebėra ir pyksta, jei jis ten vaikšto. Taip nederėtų elgtis. Neverta ginčytis su sergančiu Alzheimeriu. Verčiau patylėti, nes pritarti taip pat nėra gerai“, – patarė gydytoja.

Trūksta bendravimo

Šeimos gydytoja V.Platūkienė ragina savo pacientus nevengti bendrauti, būti ekstravertus, lankytis renginiuose. Ji džiaugėsi apsilankiusi vyresniojo amžiaus žmonių klube, Prisikėlimo bažnyčioje. Jį rekomenduoja ir vienišiems pažįstamiems žmonėms. „Vienai savo pacientei, kurios vaikai gyvena užsienyje, o vyras miręs, rekomendavau ten nueiti ir pabendrauti. Kokia ji buvo laiminga!“ – pasakojo gydytoja.

V.Platūkienė prisiminė ne vieną atvejį, kai atsakingą darbą dirbę žmonės, išėję į pensiją, neišsivertė be antidepresantų. „Žmogus turi planuoti, ką jis norės nuveikti vėliau, kai išeis į pensiją ar kai turės daugiau laisvo laiko“, – patarė šeimos gydytoja. Pati moteris teigė mankštinanti atminties klodus šachmatų žaidimu, kurį susirado telefone. Atmintį lavina ir kryžiažodžiai, sudoku. „Tai padeda išsaugoti atminties funkcijas, nes neužtenka tik valyti dulkes ar spoksoti į televizorių“, – teigė vyresniojo amžiaus žmonių kategorijai save priskirianti gydytoja.

Tokių klubų turėtų būti daugiau!

Laikas, leidžiamas su bendraminčiais, gali atitolinti ligą, o turiningas bendravimas itin aktualus senjorams, nes žmonės natūraliai tampa uždaresni. Išėjęs į pensiją retas ieško alternatyvų ir naujų draugijų. Vis dėlto, savo labui reikėtų pagalvoti apie vietas, kur būtų malonu lankytis ir rasti bendraminčių. Viena išeičių – įvairios bendruomenės.

Šeimos gydytoja V.Platūkienė džiaugėsi Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje veikiančiu pagyvenusių žmonių sambūriu „Senjorai“. Ten gydytoja kartais yra kviečiama skaityti paskaitų. Šį sambūrį ji rekomendavo keletui pacientų, kurie, radę prasmingą užsiėmimą, vėliau dėkojo ir džiaugėsi.

Kristaus Prisikėlimo parapijos pagyvenusių žmonių sambūris vienija garbaus amžiaus parapijiečius, kurie kiekvieną trečiadienį, 13 val., renkasi konferencijų salėje. Klubo tikslai paprasti, bet prasmingi: džiaugtis gyvenimu, pajusti gyvenimo pilnatvės pojūtį, tobulėti, pažinti vieniems kitus, išnaudoti savo sugebėjimus ir jausti, kad esame reikalingi.

Vyresniajame amžiuje prasidedančią silpnaprotystę itin lengva pastebėti, jei ligonio intelektas nedidelis.

„Jei senolis yra sveiko proto, turi nedidelį cholesterolio kiekį, neverta klausinėti, ką jis valgo. Tokie žmonės gali sau leisti valgyti ir gerti viską, jie – ilgaamžiai“. V.Platūkienė.