Pavojus didelis
Pasak sveikatos specialistų, turistams gali grėsti įvairių infekcijų grupės. Patariama saugotis geliančių vabzdžių: uodų, erkių, taip pat žiurkių, medūzų. Pavojingos kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, gripas. Įprasta, kad jis mus aplanko šaltuoju metų laiku, tačiau pietų pusrutulyje – šiek tiek kitaip. Gripo protrūkis čia siaučia per mūsų atostogų sezoną. Nemaža nepatogumų sukelia ir virškinamojo trakto sutrikimai. Medikai tikina, kad jais skundžiasi apie pusę keliautojų. Ir kaltos ne tik infekcijos – įtakos turi ir patirtas stresas, neįprastas maistas, klimato kaita.
„Kelionių medicina – naujas reiškinys Lietuvoje, tad visuomenei ir net daugeliui gydytojų trūksta informacijos“, – pastebi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Bakasėnas. Pavojus susirgti yra didesnis nei įsivaizduojama. Juo labiau kad infekcijų protrūkiai kyla net tose išsivysčiusiose valstybėse, kur, atrodo, jiems nėra jokių prielaidų. Šveicarijoje hepatito A proveržį yra sukėlęs virėjas, grįžęs infekuotas iš atostogų Tunise. Pernai rugpjūtį net 260 Vokietijos turistų susirgo hepatitu A, užsikrėtę virusu Egipto viešbutyje. Nuo pavojų neapsaugoti ir Europos penkių žvaigždučių viešbučio gyventojai.
Užkratas rūkant kaljaną
Hepatito A infekcijos protrūkiai kyla per virusu užkrėstą geriamąjį vandenį, netinkamai paruoštą maistą, maudantis užterštuose vandens telkiniuose. Hepatito B virusas plinta lytiškai, per įvairias kraujo procedūras. Vidurių šiltinė pagaunama panašiai kaip hepatitas A. Kad išvengtumėte šių ligų, svarbu nevartoti nevirinto vandens, termiškai neapdoroto maisto, nenuluptų daržovių ir vaisių. Būta atvejų, kai šio ligos išplito per braškes, nuplautas užkrėstu vandeniu.
Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos katedros gydytoja infektologė dr. Ligita Balčiūnienė sako, kad virusas dažnai koncentruojasi jūros gėrybėse. Ji papasakojo, kaip vienas verslininkas po kelių dienų verslo kelionės grįžo sunkiai sirgdamas: keturias savaites gydėsi ligoninėje, du mėnesius buvo nedarbingas. Vėliau paaiškėjo, kad vyras užsikrėtė gelta valgydamas netinkamai apdorotus moliuskus. Užsienyje gana dažnai jie patiekiami tiesiog nuplikyti karštu vandeniu, nors turėtų būti verdami bent 5 minutes. Šio delikateso mėgėjus Lietuvoje gydytoja infektologė skuba nuraminti: mūsų parduotuvėse ir restoranuose moliuskai apdorojami tinkamai.
Užsikrėsti pavojinga liga svetur galima pačiais netikėčiausiais būdais. Pasak L. Balčiūnienės, viena jos pacientė, viešėjusi Egipte, užsikrėtė rūkydama kaljaną. Ne vienas turistas susirgo gaivindamasis gėrimais su ledo kubeliais.
Sunkus gydymas
Vilniaus visuomenės sveikatos centro medicininio karantino posto vedėja Nadiežda Abolichina sako, kad pastaraisiais metais padaugėjo į Europos šalis atvežtos choleros atvejų – daugiausia iš Pietryčių Azijos ir Afrikos valstybių. Tarp dažniausiai pasitaikančių įvežtinių ligų – virusinė karštligė, legioneliozė, paukščių gripas, hepatitas A.
Lietuvoje fiksuojami pavieniai susirgimai grįžus iš užsienio. Tačiau juos diagnozavus gydymas paprastai trunka ilgai ir ligoniams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nemažai kainuoja.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) gydytoja Daiva Razmuvienė sako, kad susirgus hepatitu A virusas pažeidžia fermentinę kepenų sistemą. Ji atsistato ne anksčiau kaip po pusės metų. Nuo šios ligos nėra specifinio gydymo, medikamentai tik palengvina būseną, tačiau pačios ligos negydo.
„Tikslinio gydymo nėra, tik simptominis: žmogui skauda skrandį, jam duodama vaistų, bet šie hepatito A viruso nesunaikina“, – aiškina gydytoja.
Nemaža problemų sukelia hepatito B virusas, mat jam būdingos slapta (besimptomė) ir lėtinė formos. Nustatyta, kad kuo jaunesnis žmogus užsikrečia hepatito B virusu, tuo labiau tikėtina, jog liga bus besimptomė. Tai labai pavojinga ir ligoniui, ir aplinkiniams: nenutuokdamas, kad serga, ligonis gali užkrėsti kitus. Po kelerių metų, kartais – dešimties ši liga gali sukelti kepenų cirozę ar vėžį.
Paskutinės minutės siūlymas
Pasaulinio oro uostų 2002–2003 m. tyrimo duomenimis, apie 44 proc. europiečių keliauja į padidėjusios hepatitų rizikos šalis tinkamai neapsisaugoję nuo hepatito A ir apie 69 proc. – nuo hepatito B. Apie lietuvius šie skaičiai dar didesni.
Minėtas verslininkas būtų išvengęs priverstinio trijų mėnesių nedarbingumo, jeigu būtų prieš kelionę pasiskiepijęs. Kelionių agentūra jo neįspėjo, nors Turizmo įstatymas kelionių organizatorius įpareigoja informuoti keliautojus apie sveikatos apsaugą ir perspėti dėl galimos rizikos.
Gydytoja D. Razmuvienė prieš išvykstant pataria pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba kreiptis į ULPKC, visuomenės sveikatos centrus. Informaciją apie vakcinas medikai teikia atsižvelgdami į sveikatos būklę, ankstesnius skiepijimus, kelionės šalį, pobūdį, trukmę.
„Yra ligų, nuo kurių pasiskiepyti neįmanoma. Tačiau nuo labiausiai paplitusių – hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, stabligės, geltonojo drugio, poliomielito – pasiskiepyti galima“, – aiškina gydytoja.
Problemiškomis D. Razmuvienė vadina paskutinės minutės keliones, nes po skiepo reikia maždaug 2–3 savaičių, kad vakcina spėtų pagaminti antikūnus. „Jeigu kelionė suplanuota rytoj, o žmogus skiepytis atėjo šiandien – tikėtina, kad imunitetą jis įgis tik grįžęs į Lietuvą. Tad geriau skiepais pasirūpinti iš anksto. Pasiskiepijus vasarą, o išvykus rudenį, skiepo nauda tikrai nepradings. Tai ilgalaikė investicija į ateitį“, – pabrėžia gydytoja.
Imunitetas visam gyvenimui
Pasiskiepijus išduodamas tarptautinis skiepų pasas. Be jo į tam tikras endemines teritorijas, kur rizika užsikrėsti pavojinga liga padidėjusi, keliautojai neįleidžiami. Pavyzdžiui, vykstant į kai kurias Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos žemynų šalis, privalu būti pasiskiepijus nuo geltonojo drugio. Pasak gydytojos D. Razmuvienės, kitaip keliautojams šalis turi teisę taikyti karantino priemones arba pati paskiepyti.
Tiesa, skiepai nėra labai pigi apsauga. Skiepas nuo hepatito A kainuoja apie 100 Lt, nuo hepatito B – apie 50 Lt, vidurių šiltinės – 50 Lt, geltonojo drugio 40–50 Lt, jungtinis skiepas nuo hepatito A ir hepatito B – per 100 Lt. Svarbu žinoti, kad dažnai skiepas veikia ne vienus metus, o pasiskiepijus pakartotinai kartais įgyjamas imunitetas visam gyvenimui. Štai nuo geltonojo drugio veiksmingas net 10 metų. Du kartus pasiskiepijus nuo hepatito A, tris – nuo hepatito B – dažniausiai įgyjamas imunitetas visam gyvenimui.
