„Kai nustatė, trečios stadijos kiaušidžių vėžys buvo perėjęs į gaubtinę žarną. Jeigu būtų atsitikę atvirkščiai aš galėčiau gauti kompensuojamą biologinę terapiją, o dabar – ne“, – DELFI teigė 48-erių vilnietė Dalia, klausdama, ar tai logiška? Ar dėl to ji turėsiu mirti anksčiau?

„Kodėl sergantiems gaubtinės žarnos vėžiu šis vaistas yra kompensuojamas, o moterims, susirgusioms kiaušidžių vėžiu, – ne? Labai liūdna, kad aš neturiu galimybės gydytis, naudojant biologinę terapiją, galbūt tai būtų galimybė man pasveikti“, – neslėpė nusivylimo moteris, kurios nepavadinsi nestipria. Nepaisant nuolatinių chemoterapijų, ji išlaiko save ir vaikus.

Daug apie savo ligą skaičiusi Dalia žino: 20-30 proc. moterų su tokia diagnoze gyvena penkerius metus ir daugiau. Mažai kas įtaria, kad antrus metus ji kovoja su pažengusiu kiaušidžių vėžiu. Per tą laiką ištvėrė tris operacijas, keliolika chemoterapijų.

Nepatvirtino, kad auglys – piktybinis

Prieš devynerius metus Dalia pradėjo jausti šono skausmus ir kreipėsi į gydytojus. Kiaušidėje rastas auglys buvo pašalintas. Pirmi tyrimai parodė vėžį, tad Daliai buvo pasiūlyta chemoterapija. Vėliau nuo jos susilaikyta – Nacionalinio vėžio instituto onkologai pakartotinais tyrimais nepatvirtino, kad auglys piktybinis.

Po operacijos ji grįžo į įprastą gyvenimą ir pasistengė užmiršti, ką patyrė. Tačiau tikrinosi nuolat. Kaip buvo nurodę gydytojai, darėsi mokamą CA 125 kraujo tyrimą. Iš pradžių kartą per mėnesį, vėliau – kartą per pusę metų, kartą per metus.

„Aš tikėjau tuo tyrimu ir tikrinausi gana paviršutiniškai, o kad 20-30 proc. moterų kraujas gali net nerodyti ligos progresavimo, man gydytojai nesakė, pati perskaičiau internete, kai po 9 metų liga grįžo“, – sakė vilnietė.

Kaip perkūnas iš giedro dangaus

Praėjusį rudenį Dalia pajuto skausmus kitame šone – kairiajame. Kraujo tyrimai vėl nieko blogo nerodė, tačiau buvo aptiktas darinys likusioje kiaušidėje.

„Ji buvo pašalinta ir paaiškėjo, kad man – trečioji kiaušidžių vėžio stadija“, – pasakojo Dalia. Onkologai nutarė, kad reikalinga dar viena operacija, kurią sekė chemoterapijos. Nuslinko plaukai, blakstienos, antakiai.

Po kiekvienos chemoterapijos ją pykindavo, jausdavo kaulų laužymą, neapsieidavo be nuskausminančiųjų. Kad neapimtų panika, stengėsi kažkuo užsiimti: megzti, gaminti valgį, žiūrėti įdomius filmus.

Po chemoterapijų tyrimai kurį laiką nerodė ligos ženklų, atrodė, kad vėžys nugalėtas. Tačiau liga grįžo su trenksmu: birželio mėnesį, atlikus tyrimus, pilvo ir dubens srityje rasta metastazių.

Operacija truko 9 valandas

Šįkart Daliai teko ištverti net 9 valandas trukusią operaciją, kurios metu pašalinta dalis tiesiosios žarnos, „išrankiotos“ metastazės, perpiltas kraujas. Atsigauti buvo sunku, tačiau ji vėl neleido sau pasiduoti.

Kai kalbėjosi su DELFI, buvo po 14 chemoterapijos. „Jos bus tęsiamos, kol gydytoja, atsižvelgdama į tyrimus, matys, kad liga neprogresuoja. Tačiau man apmaudu, kad kartu su chemoterapija man nenaudojamas biologinis gydymas, kuris stabdo naviko augimą, metastazių plitimą“, – kalbėjo ji.

Kas bus, kai Dalios organizmas nebegalės toleruoti cheminių vaistų? Ji supranta, kad silpsta ir organizmas ne geležinis: „Biologinė terapija neveikia sveikų organizmo ląstelių, tik vėžines. Jeigu nebegalėsiu toleruoti chemoterapijos, man padėtų tik biologinis gydymas. Ir kaip psichologiškai turi jausti žmogus, žinodamas, kad yra išeitis, kad valstybė gali padėti pratęsti gevynimą, bet turi mirti, būdama tokių metų, kai dar norisi pagyventi, kiek galima padėti vaikams, pamatyti anūkus...“

Jėgų teikia teigiami pavyzdžiai

Pasak Dalios, prieš keletą metų biologinė terapija kai kurioms pacientėms buvo kompensuojama, nes yra veiksminga, 36 proc. padidina galimybę pasveikti. Kaip pavyzdį ji minėjo moterų, sergančių kiaušidžių vėžiu, asociacijos steigėją Zitą Zamžickienę.

Minint pasaulinę kiaušidžių vėžio žinomumo dieną, Z. Zamžickienė apgailestavo, kad Lietuvos moterims neprieinamas modernus gydymas, kurį teko laimė gauti jai.

Pablogėjus kraujo rodikliams, kai nebebuvo galima skirti chemoterapijos, Z. Zamžickienė iš vienos gydytojos išgirdo apie biologinę terapiją išplitusiam kiaušidžių vėžiui gydyti. Tuo metu šie vaistai Lietuvoje buvo naujiena, nekompensuojami, tačiau Valstybinė ligonių kasa jų skirdavo pagal gydytojų prašymus. Vilnietei pasisekė – ji jų gavo.

„Palyginti su chemoterapija, jais gydytis buvo labai lengva. Į procedūrą vykdavau kaip į šventę, nes žinojau, kad tai sumažins vėžio sugrįžimo tikimybę. Norėčiau, kad pareigūnai, nuo kurių sprendimų priklauso galimybė gydytis, suprastų: vaistų poveikis yra ne tik tiesioginis. Kai žinai, kad tave gydo preparatu, kuris sumažina vėžio atsinaujinimo tikimybę, jautiesi daug tvirčiau. Tikėjimas ir tvirtybė padeda sveikti, tačiau to labai trūksta onkologiniams ligoniams“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Z. Zamžickienė. Po metus trukusio gydymo gydytojai konstatavo: kiaušidžių vėžys pasitraukė.

Laikas – gyvybė

Kiaušidžių vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 400 moterų – maždaug po vieną kasdien. Onkologinėmis ligomis sergančioms Lietuvos moterims šis vėžys yra antras pagal mirtingumą.

„Tai pats žemiausias rodiklis regione“, – minint kiaušidžių vėžio žinomumo dieną teigė Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas dr. Alvydas Česas.

Pažangiausias biologinės terapijos metodas galėtų gerokai pakeisti šią padėtį, tačiau už vaistų kompensavimą atsakingi pareigūnai mano kitaip – pacientes, kurių net akių nematė, jie palieka likimo valiai.

„Ar valstybė turi teisę delsti? Ar pareigūnams kažkas suteikė teisę būti dievais ir spręsti – kam gyventi, o kam – ne?“ – tame pačiame renginyje klausimus kėlė Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, žinomą posakį „Laikas – pinigai“ perfrazuodama „Laikas – gyvybė“.

Nieko nejaučia, nebent pilvo pūtimą

Kiaušidžių vėžys nepasireiškia jokiais ankstyvaisiais požymiais, ir tai – didžioji jo klasta. Daugeliu atvejų moterys arba nieko nejaučia, arba jaučia tiktai nespecifinius požymius – pilvo pūtimą, nevirškinimo jausmą.

Nėra jokių efektyvių ir finansiškai pagrįstų kiaušidžių vėžio patikros programų. Todėl net 60-70 proc. moterų pas onkologus patenka ligai išplitus.

Lietuvoje kiaušidžių vėžys gydomas chirurginiu ir chemoterapijos deriniu. Pavieniais
atvejais gali būti skiriamas tik chirurginis arba tik chemoterapinis gydymas. Pažangūs gydymo metodai tūkstančiams kiaušidžių vėžio paliestų moterų pratęsia gyvenimą, tačiau Lietuvoje jie neprieinami – biologinė terapija iki šiol nekompensuojama.

Valstybinė ligonių kasa nėra priėmusi sprendimo dėl šių vaistų centralizuoto pirkimo arba įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o jų nusipirkti galėtų tik reta pacientė.

Atsakymai į klausimus – be atsakymų

Valstybinės ligonių kasos DELFI klausė, ar buvo kompensuojama biologinė terapija pažengusiu kiaušidžių vėžiu sergančioms pacientėms anksčiau ir jei taip, kodėl dabar nebe? Kada galima tikėtis modernesnio gydymo kompensavimo šia liga susirgusiems žmonėms? Ar prasminga Daliai kreiptis į Ligonių kasas ir prašyti biologinės terapijos kompensavimo?

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atsakyme primenama, jog VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis centralizuotai perka įvairius medikamentus, kurie yra įrašyti į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą.

„Sąraše kiaušidžių vėžiui gydyti yra įrašytas pegiliuotas doksorubicinas. Biologinės terapijos vaistų, pažengusiu kiaušidžių vėžiu sergančioms pacientėms, VLK neperka, nes jie nėra įtraukti į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą šiai ligai gydyti“, – rašoma atsakyme.

VLK atstovai teigia nepriimantys sprendimo, kokius vaistus įrašyti į šį sąrašą: „Kokius vaistus ir (ar) diagnozes įtraukti į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą svarsto Sveikatos apsaugos ministerijos Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (189)