Siaubingas virusas, kurį turime kiekvienas: užpuolė, kai buvau labiausiai nusilpusi

Dukart ant to paties grėblio neužlipsi, sako liaudies išmintis. Tačiau, jei tas grėblys – miegantis vėjaraupių virusas, o tavo imunitetas itin nusilpęs – užlipsi ir ne kartą.

Vilnietė Lina (vardas pakeistas) dirba administracinį darbą. Vieną dieną 32-iejų moteris pasakojo pasijutusi prastai, tačiau to per daug nesureikšminusi

„Vieną dieną ėmė skaudėti dešinį šoną. Pamaniau, negi vėl nervų šaknelių uždegimas, mat skausmas priminė tarsi radikulitą. Kitą rytą pabundu ir ant dešinio šono randu tokį reljefinį raudoną iškilimą – tarsi tūkstantį mažų „herpiukų“.

Pirma mintis – alergija, tad apsirengiau ir išskubėjau į darbą. Visgi dieną tą šoną labai degino – kiekvienas iškilimas skaudėjo individualiai. Sunkiai bepavyko nusėdėti, tad nuėjau į vaistinę“, - DELFI pasakojo ji.

Parodžiusi vaistininkei bėrimo nuotrauką, o moteris išgirdo galimą diagnozę – juostinis herpesas.

„Ji ir sako – tau juk juostinis herpesas, labai baisus dalykas. Ji man pardavė vieną tepalą bei B grupės vitaminų, bet perspėjo, kad taip lengvai tai nepraeis“, - mena Lina.

Taip ir nutiko.

„Naktį negalėjau miegoti, kankino nežmoniškas skausmas, deginimas. Toje pačioje pusėje ėmė kilti ir nauji židiniai, tad ryte iškart nuėjau pas šeimos gydytoją. Ji patvirtino, kad čia ne juokai. Išrašė priešvirusinių vaistų. Juos reikėjo gerti dideliais kiekiais – po 10 tablelių per parą, kas 5 valandas. Iš viso teko išgerti 70 šių tablečių bei nuskausminančiųjų. Taip nesu gyvenime dar sirgusi. Gydytojos teigimu, liga puolė, nes buvau labai nusilpusi, išvargusi.

Vos pradėjau gerti vaistus, bent jau neblogėjo situacija, nebeatsirado naujų pūslelių, tačiau skausmas niekur nedingo. Sveikata ėmė gėrėti tik likus parai iki vaistų vartojimo pabaigos. Net po savaitės, kai jau baigėsi nedarbingumas, šoną vis dar skaudėjo. Ir dabar dar skauda odą, išlikęs paraudimas“, - atsiduso pašnekovė.

Puola nusilpusius, pasekmės jaučiamos ir pusę metų

Juostinė pūslelinė (herpes zoster) – tai ūminis lokalizuotas vienpusis skausmingas odos, gleivinės ir nervų pažeidimas, sukeltas suaktyvėjusio Varicella zoster viruso. LSMU Infekcinių ligų klinikos profesorės Auksės Mickienės teigimu, tai – paprasčiau kalbant – vėjaraupių virusas.

„Didžioji dauguma (apie 90 proc.) vaikystėje „persergame“ vėjaraupiais. Virusu užsikrečiame oro lašiniu būdu nuo kitų sergančiųjų. Visgi kai žmogus pasveiksta, virusas iš organizmo nepasišalina, o lieka nerviniuose mazguose, esančiuose aplink stuburo smegenis, ir veidinio nervo mazge. Virusas lieka latentinėje, „slaptojoje“ būklėje.

Senatvėje, tada, kai susilpnėja žmogaus imunitetas, kai žmogus suserga sunkia liga, pavyzdžiui, vėžiu, kai yra gydomas chemoterapija, vėjaraupių virusas gali reaktyvuotis ir pradėti daugintis nugariniame nerviniame mazge. Nervų kamienais, pagal nervo eigą jis gali išplisti po odą bei sukelti tokį patį kaip vėjaraupių bėrimą – pūslytes“, - pasakojo A. Mickienė.

Natūralu, kad ir Linai liga pirmiausiai išsidavė skausmu, nes tai – nervo pažeidimas.

„Vėliau virusas pasiekia odą ir sukelia pūsleles. Jei pacientas geria vaistus arba savaime, atsistačius imuninei sistemai, virusas nebesidaugina ir toliau ramiai tūno mazge. Pūslytės užgyja, oda susitvarko. Iki pusmečio pažeistoje vietoje dar gali jaustis skausmas, kadangi nervų kamienai lieka sudirginti“, - paaiškino specialistė.

Juostine pūsleline per gyvenimą suserga nuo 10 proc. iki 20 proc. populiacijos. Nustatyta, kad ši liga vargina 5 proc. ŽIV infekuotųjų, 5 proc. sergančių vėžiu, 7 proc. patyrusių širdies ar inkstų persodinimo operacijas pacientų, taip pat leukemija sergančius žmones. Dažniausiai šia liga serga vyresni nei 50 metų asmenys.

Po 5-10 dienų susidaro šašai, per 10-20 dienų jie sugyja be randų. Naujų bėrimo elementų vis atsiranda keletą dienų. Regioniniai limfmazgiai padidėję ir skausmingi. Dažniausia komplikacija – poherpinė neuralgija. Labai retai imunosupresinės būklės pacientams gali išsivystyti osteomielitas, osteonekrozė, meningoencefalitas. Liga gali komplikuotis ir stafilokokine infekcija.

„Itin silpno imuniteto žmonėms – sergantiems vėžiu, patyrusiems transplantacijų – ligos komplikacijos gali būti skaudesnės. Jiems atsigavęs virusas gali pradėti plisti per kraują, pažeisti vidaus organus – kepenis, plaučius, smegenis. Herpesas gali pasireikšti ir ant pusės veido bei pažeisti akį arba taip pat patekti į smegenis“, - paaiškino Infekcinių ligų klinikos profesorė.

Jei gydymas pradedamas ne vėliau kaip 72 val. nuo ligos pradžios, komplikacijų tikimybė mažesnė.

„Dažnu atveju tokia viruso reaktyvacija nutinka tik kartą gyvenime, tačiau tokia taisyklė nėra absoliuti. Jei žmogaus imuninė sistema labai nusilpnusi, tai gali kartotis ir kartotis“, - reziumavo LSMU specialistė.