Šiandien minimos Pasaulio ligonių dienos proga pristatome tokias inovacijas, apie kurias dar prieš kelis dešimtmečius žmonės nebūtų net pagalvoję, o dabar šie pasiekimai palengvina ligonių gyvenimą, rašoma pranešime spaudai.
Prikėlimas iš komos
1999 metais buvo pastebėta, jog vaikino, ilgą laiką gulinčio komoje po motociklo avarijos, kūnas ėmė trūkčioti. Tai pastebėjęs vaikiną gydęs medikas skyrė pacientui migdomųjų tabletę – jis nenorėjo, kad nevalingas trūkčiojimas nesukeltų dar didesnio diskomforto ligoniui. Po pusvalandžio buvo pastebėta, jog penkis metus komoje gulėjęs pacientas pirmą kartą išleido garsą. Atlikę galvos kompiuterinę tomografiją, medikai pamatė, jog smegenų dalis, kuri anksčiau buvo „apmirusi“, po tabletės vėl po ėmė pamažu veikti.
Nuo tada ši tabletė buvo skiriama daugeliui pacientų, gulinčių komoje. Visgi ne visiems šis unikalus metodas pasitvirtino – 40 proc. pacientų, gulinčių komoje, taip ir nepabudo, tačiau tiems, kuriems šie migdomieji suveikė, atsirado viltis grįžti į normalų gyvenimą. Norint efektyvesnio gydymo, vienos tabletės neužtenka, kursą tenka pakartoti, tačiau rezultatai stebina tiek medikus, tiek komoje gulėjusių artimuosius.
Judantys paralyžuotieji
Gali būti, jog kelių metų net ir visiškai paralyžiuoti žmonės turės galimybę vėl nepriklausomai judėti ir džiaugtis pilnavertišku gyvenimu. Prieš kelis metus į penktą dešimtį įžengusi pacientė, nevaldanti kūno nuo kaklo iki kojų, sudalyvavo išskirtinėje operacijoje. Medikai, pašalinę dalį pacientės kaukolės, į smegenis implantavo du specialius elektrodų tinklelius. Jie buvo sujungti su kompiuteriu, kurio pagalba moteris galėjo valdyti dirbtinę ranką. Po kelių savaičių pacientė su šia ranka jau galėjo atlikti elementarius veiksmus: suimti daiktus, perkelti juos į kitą vietą ir vėl padėti, netgi valgyti.
Greitoji genų analizė
Šiuolaikiniai mokslininkai sukūrė naują prietaisą, kuris sugeba išanalizuoti ir atskirti žmogaus DNR per itin trumpą laiką. Specialiai šiam tyrimui sukurtos lazdelės, kurias naudoja tiriant genus, yra vos degtukų dydžio ir gali lengvai perduoti visą reikiamą informaciją tiesiai į kompiuterį. Šis atradimas gali greitai ir efektyviai diagnozuoti genetines ligas ir yra vienas iš svarbiausių mokslinių laimėjimų medicinoje. Praktikoje naudojamas prietaisas padėjo mokslininkams rasti skirtumus tarp skirtingų auglių, kurie iki tol buvo laikomi viena liga, o iš tiesų yra dviejų skirtingų tipų vėžys.
Atkurtas regėjimas akliesiems
Vienas iš mokslo laimėjimų leidžia akliesiems vėl pamatyti dienos šviesą. Net iki šiol visai neregėję dienos šviesos žmonės, kurie naudoja specialius mechaninius ant jautrių kūno vietų dedamus implantus, gali išmokti atskirti spalvas ir įvairių objektų formas ir net apibūdinti, kaip atrodo artimojo veidas. Nedidelis implantas veikia kaip kamera – pirmiausia „nufotografuoja” vaizdą, o vėliau šį paveikslėlio signalą per nervines ląsteles siunčia į žmogaus smegenis, kurios praneša, kokį vaizdą pastarasis mato.
Žmogus be širdies
2008 m. liepos pradžioje keturiolikmetei Džanai Simons iš Pietų Karolinos buvo atlikta širdies transplantaciją, kuri, deja, nebuvo sėkminga. Kad palaikytų merginos gyvybę, medikai pritvirtino du medicininius kraujagyslių siurbtukus, kurie turėjo užtikrinti kraujo patekimą į širdį tol, kol bus surastas naujas donoras. Paieškos užtruko beveik keturis mėnesius, tačiau spalio pabaigoje įvyko antroji ir šį kartą sėkminga širdies persodinimo operacija. Apskaičiuota, jog pacientė be normalios širdies ir jos veiklos išgyveno 118 dienų ir tai laikoma ilgiausiu laikotarpiu, kokį žmogus yra išgyvenęs be šio gyvybiškai svarbaus organo.
Prisikėlimas iš mirties
Mokslininkų atradimai žmonėms jau leidžia trumpam „numirti“ ir vėl prisikelti į normalų gyvenimą nepažeidžiant normalios organų funkcijos. Daktaras Semas Parnija, šios naujos idėjos šalininkas, tiki, jog mirčių nuo širdies smūgio galima išvengti. Viskas, ko reikia, tai laikinai sustabdyti organizmo funkcionavimą atvėsinant kūną, dirbtinai tiekti deguonį per kraują palaikant organų gyvybines funkcijas ir reanimuoti pacientą tik tuomet, kai širdies smūgio problema jau bus išspręsta. Šiuolaikinės technologijos suteikia galią medikams paspausti „pauzės“ mygtuką, atidėti asmens mirtį, išspręsti ją sukeliančią problemą ir prikelti žmogų naujam gyvenimui. S.Parnija pasakoja apie japonų mergaitę, kuri buvo mirusi ilgiau nei tris valandas, o atgaivinta grįžo į normalų gyvenimą.
Operacijas atlieka robotai
Gyvatės pavidalo robotas-chirurgas sukonstruotas taip, jog operacijos metu galėtų lengvai ir neskausmingai patekti į žmogaus vidų ir atlikti reikiamus veiksmus. Šis išradimas labai palengvina medikų darbą: robotas yra mažesnis ir plonesnis nei eilinė chirurgo ranka, todėl gali patekti į sunkiausiai organizme prieinamas vietas, kur žmogus ranka paprasčiausiai netilptų. Be to, šis robotas yra tikslesnis nei žmogus, nes turi daugybę mažų jutiklių, kurie padeda „gyvatei“ judėti.
Vėžio gydymas genais
Mokslininkams vis labiau tyrinėjat vėžio prigimtį ir žmogaus genetiką, atsiranda vis daugiau naujų būdų, galinčių sėkmingai įveikti šią klastingą ligą. Kuomet daktarui Lukui Vartmanui buvo nustatyta ūminė limfoleukemija, jo kolegos pasitelkė visas įmanomas priemones siekdami nustatyti geną, kuris sukelia jų draugui šio tipo vėžį. Buvo atrastas būdas, kuris nuslopino vėžį sukeliantį geną. Atradimas, kuris leidžia sekti vėžio DNR ir RNR, ir pamatyti, kas sukelia genų mutaciją, suteikia daugeliui pacientų vilčių: technologijos leidžia tikėtis efektyvesnio vėžio prislopinimo.
