Skaičiuojant pagal eilę metų vyraujančią statistiką, tikėtina, kad vien per šią savaitę Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys vėl bus diagnozuotas maždaug dešimčiai moterų, o 4-5 jau sergančios šia liga moterys mirs.

Jas beveik neabejotinai būtų įmanoma išgydyti, ligą diagnozavus ikivėžinėje ar ankstyvoje stadijoje, rašoma pranešime spaudai.

Mokslininkai nustatė, kad ilgai išliekanti aukštos onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje yra neabejotinas vėžio rizikos veiksnys.

Iš viruso – į vėžį

„Žmogaus papilomos virusų yra daug, vieni jų mažos rizikos, kiti – aukštos onkogeninės rizikos. Vien aukštos onkogeninės rizikos virusų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį, priskaičiuojama iki 14. Kitų virusų onkogeniškumas dar tiriamas. Lietuvoje moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, infekuotumas aukštos rizikos ŽPV – 93 proc. Tai reiškia, kad tik septynioms iš šimto, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu, šio viruso nerandama.

O ir tos septynios galimai sirgo aukštos rizikos ŽPV, tik turimais diagnostikos metodais mes šio viruso galimai dar neaptikome“, - sako mokslų daktarė, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja ginekologė dr. Kristina Jarienė.

Anot gydytojos, aštuonios iš dešimties moterų per visą savo gyvenimą nors kartą užsikrečia šiuo virusu – tai lytiškai plintanti infekcija. Užsikrėsti šiuo virusu galima ir po vieno vienintelio lytinio akto. Gera žinia yra ta, kad ne visos užsikrėtusios aukštos rizikos ŽPV būtinai susirgs gimdos kaklelio vėžiu, bet vienai iš dešimties ši virusinė infekcija gali būti lemtinga.

Pavojus neaplenkia nei vienos

Užsikrėsti ŽPV gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris. „Aukštos rizikos ŽPV infekcija dažniausiai diagnozuojama tik pradėjusioms lytinį gyvenimą merginoms. Lietuvoje daugiau nei pusė jaunesnių nei 19 metų lytiškai aktyvių merginų yra infekuotos didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusu. Kurioms merginoms virusas išnyks, o kurioms liks - kol kas tiksliai pasakyti negalime, tačiau jau galime nustatyti viruso onkogeninį poveikį“, - pasakojo dr. K. Jarienė.

Vyresnėms moterims aukštos rizikos ŽPV nustatomas rečiau. Tačiau gydytoja pažymi, kad jei moteris užsikrečia aukštos rizikos ŽPV vyresniame amžiuje, šis joms išlieka ilgiau, o tikimybė vystytis ikivėžiniams pokyčiams ir vėžiui yra didesnė.

„Kol ikivėžiniai pakitimai virsta vėžiu, praeina nemažai laiko. Tuo metu moteris dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Pajutus skausmą, gydytis nuo gimdos kaklelio vėžio neretai jau būna vėlu“, - neslepia gydytoja dr. K. Jarienė.

Ankstyva diagnozė – gyvybės laidas

„Moterys turi profilaktiškai tikrintis, net jei yra paskiepytos profilaktine vakcina, apsaugančia nuo dviejų onkogeninių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį. Juk šį vėžį gali sukelti likę aukštos rizikos ŽPV“, - įsitikinusi medikė.

Ikivėžiniai pakitimai ir ankstyvos stadijos (vadinamasis mikroinvazinis) gimdos kaklelio vėžys gali būti išgydomas be ar su minimaliomis pasekmėmis. Diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį, situacija sudėtingesnė. „Jei diagnozuojamas pirmos, antros stadijos vėžys, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 60–75 proc., tačiau sergant trečios, ketvirtos stadijos vėžiu – tik 10–40 proc. Tokiais atvejais mes jau daugiau kalbame apie gyvenimo kokybės optimizavimą, o ne ligos išgydymą“, - konstatuoja patyrusi gydytoja.

Kaip prevenciškai tirtis dėl gimdos kaklelio vėžio?

„Kai kuriose šalyse į pirmines gimdos kaklelio vėžio patikros programas jau įtrauktas ir aukštos onkogeninės rizikos ŽPV tyrimas. Kai kur siūloma šį tyrimą daryti vietoje citologinio tyrimo ir tik vėliau, aptikus didelės rizikos ŽPV, atlikti ir citologinį tyrimą, nors dažniau šie du tyrimai atliekami kartu“, - apie pasaulyje vykstančius gimdos kaklelio vėžio patikros pokyčius pasakoja dr. K. Jarienė.

„Lietuvoje, vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, yra įprasta atlikti citologinį PAP tyrimą. Vertindami tyrimo rezultatus sužinome, ar moters gimdos kaklelyje jau yra pakitusių ląstelių. Šis PAP tyrimas nėra pakankamai jautrus. Būtent dėl to iki pusės ikivėžinių ligų galime ir pražiūrėti. Susideda daug žmogiškųjų faktorių, kurie gali įtakoti tyrimo rezultatus. Pamatyti pakitusias ląsteles gali trukdyti ėminyje neretai pasitaikančios gleivės, kraujas, kiti nešvarumui.Tokiu atveju gali suklysti net ir patyręs vertintojas“, - pasakoja gydytoja.

Tyrimas daug jautresnis, jei yra atliekamas iš skystosios terpės. Prieš vertinant mėginį, automatizuota sistema maksimaliai sukoncentruoja mėginyje esančias ląsteles ir pašalina nereikalingas priemaišas, kad neįtakotų mėginio bei jo interpretavimo kokybės. Tokiu būdu reikiamos gimdos kaklelio ląstelės atskiriamos nuo jau minėtų priemaišų, tarsi grūdai nuo pelų, o specialistas vertina it ant pjedestalo išdėliotas, aiškias, gerai matomas atskiras ląsteles.

Naujas tyrimas - 99,7 proc. patikimai nustato ŽPV

„Dar visai nesenai mėginio paėmimas tyrimui dėl infekuotumo ŽPV galėjo būti atliekamas tik gydymo įstaigose. Pastaruoju metu tyrimui dėl infekuotumo onkogeniniais ŽPV tipais mėginį moteris gali pasiimti pati sau namuose. Rinkoje atsirado toks ŽPV nustatymo rinkinys“, - pasakoja gydytoja dr. K. Jarienė.

„Minėtas aukštos onkogeninės rizikos ŽPV tipų nustatymo rinkinys gali būti atliekamas bet kurioje moteriai patogioje vietoje, naudojantis paprasta ir aiškia instrukcija. Procedūra nesudėtinga ir visai neskausminga“, - pasakoja gydytoja akušerė ginekologė.

Rinkinyje yra visos reikalingos priemonės, kad moteris sužinotų, ar ji užsikrėtusi aukštos rizikos ŽPV: šepetėlis mėginiui paimti, speciali medicininė mėginio izoliavimo talpa, vokas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, kurioje ištiriamas mėginys, adresu.

Atsakymą laboratorija atsiunčia per 14 dienų paštu arba elektroniniu būdu.

Jei tyrimo atsakymas teigiamas – moteris yra užsikrėtusi aukštos rizikos ŽPV. Tokiu atveju į gydytoją reikėtų kreiptis artimiausiu metu, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai. Jie padėtų įvertinti gimdos kaklelyje įvykusius pokyčius ir nustatyti jų ryškumą. Jei tyrimas neigiamas – ŽPV nenustatyta, skuba nebūtina, tačiau apie tyrimo rezultatus reikėtų pranešti gydytojui artimiausio vizito metu.

Anot K. Jarienės, susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali bet kokio amžiaus moteris – vėžys amžiaus nesirenka. Net ir žinant, kad ne visos moterys, užsikrėtusios šiuo virusu, susirgs gimdos kaklelio vėžiu, žinojimas apie galimą infekuotumą gali apsaugoti nuo šios ligos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)