Viena vertus, švaistome laiką paviršutiniškiems dalykams, sukeliame sau nereikalingą stresą, įkaliname save nuolatiniame nepasitikėjimo, lyginimo užutėkyje. Naujausioje Quartz publikacijoje visa ši dilema sutalpinta į labai iškalbingą pavadinimą „Buvimas storu nebūtinai kenkia sveikatai. Tačiau jaudinimasis dėl to – tikrai tą daro“.

Autoriaus teigimu, nepasitenkinimas savo svoriu kaltinamas dėl padidėjusio kraujospūdžio, gliukozės kiekio kraujyje, antrojo tipo diabeto, metabolizmo sutrikimų, valgymo sutrikimų, savęs vertinimo ir, galiausiai – dėl prastesnės gyvenimo kokybės. (Apie šią studiją galite daugiau paskaityti ČIA).

Kita vertus, nutukimas vis garsiau siejamas su vėžio rizika. Mėnesio pradžioje pasirodžiuse Didžiosios Britanijos tyrime skaičiuojama, kad dėl sunkiai pūškuojančių svarstyklių, kai ant jų stovi savimi nesirūpinantys žmonės, per 20 metų bus fiksuojama net 700 tūkst. naujų vėžio atvejų. Ir čia – vien Jungtinėje Karalystėje.

Kad viskas neskambėtų taip blogai, Pasaulio sveikatos organizacija (ta pati, kuri ragina valgyti mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos) primena, kad nutukimas ir apkūnumas nėra tapatūs dalykai. Tačiau bėda ta, kad tarptautiniuose nutukimo reitinguose Lietuva neatrodo gerai. Skirtingos diagramos sufleruoja, kad mūsų šalyje rimtų svorio problemų turi 20-30 proc. šalies gyventojų. Tenka pripažinti, kad svorio sureguliavimas – iššūkis, kurį turime kiekvienas priimti individualiai (jei norime sveikai ir ilgai gyventi).

Genialumas slypi paprastume

Kodėl apie svorį kalbame dabar? Nes sausis – garsiųjų metinių pažadų laikas. Ar jau buvote po Naujųjų metų sporto klube? Neretai tenka laukti eilėje prie bėgimo takelio, o tai įrodo, kad motyvacijos žmonės turi. Bent jau sausį. Kad bent kiek palengvintų realizuoti savo tikslus, DELFI teiravosi trijų skirtingų mitybos specialisčių, ką daryti, siekiant numesti keletą kilogramų.

Kristina Jasmontienė
Stebuklų nepateiksime. Vis dar galioja paprasčiausia taisyklė – mažiau valgyti ir daugiau judėti (bent jau vaikščioti). Tačiau yra keletas gudrybių, kurias įtraukę į savo kasdienybę, palengvinsime procesą.

Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė įsitikinusi – jei nori pasiekti Z, teks pereiti visą A, B, C.

„Aš pasisakau prieš kraštutinumus. Jau daugelį metų niekas nieko geriau nesugalvojo, mat genialumas slypi paprastume. Jei žmogus gyvena chaotiškai, valgo vieną-du kartus per dieną ir pakankamai vienodą maistą, negeria vandens, tada juokingai skamba jo postringavimai apie tai, kokį vandenį sveikiau gerti – šaldytą ar šiltą, o gal geriau filtruotą. Tokios subtilybės apčiuopiamų rezultatų neduos“, - sako K. Jasmontienė.

Specialistės teigimu, tik sutvarkius pamatines taisykles, pajusite teigiamus pokyčius.
„Sureguliuokite savo mitybą. Valgykite keturis kartus per dieną, gerkite pakankamai daug skysčių ir jau po savaitės jausitės geriau. Pakeiskite saldintus gėrimus paprasčiausiu vandeniu, vartokite daržovių. Jei tokius bazinius ritualus atliksite kartu, gausite didžiausią naudą ir nereikės per daug kankintis“, - patarė gydytoja dietologė.

Nori sulieknėti? Valgyk dažniau

Jei nekenčiamų kilogramų užsiauginote per trumpą laikotarpį, medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Rūta Petereit pirmiausiai siūlo du dalykus – gerti daug skysčių ir pradėti reguliariai valgyti.

„Paradoksalu, tačiau norint sulieknėti, reikia valgyti visai nemažai. Patariama sukirsti 3 patiekalus ir vieną ar du užkandžius per dieną. Geriausia valgyti kas 4-5 valandas. Turi netrūkti vaisių ir daržovių – pastarosioms saiko galite nejausti, tačiau su vaisiais būkite nuosaikesnis“, - sako specialistė.

Gydytoja dietologė pataria vartoti daugiau sudėtinių angliavandenių, suteikiančių daugiau energijos.
„Pirkite pilno grūdo duoną, makaronus, daug skaidulų turinčias kruopas, kurias reikia virti ilgiau, o ne tiesiog užplikyti“, - vardijo R. Petereit.

Paklausta, kaip visgi nesuvalgyti per daug maisto, specialistė siūlo paprastą triuką – vieno valgymo metu suvartokite tiek, kiek telpa į du sudėtus delnus.

Mėgstantiems skaičius galima remtis sveikos mitybos piramide. Per dieną turėtume suvalgyti maždaug 100–150 g liesos mėsos arba žuvies, maždaug 250–400 g daržovių (iš jų du trečdaliai turėtų būti šviežios), 200–300 g vaisių, 200–300 g duonos ir kruopų patiekalų. Saldumynų, alkoholio, grynųjų riebalų, ypač gyvulinės kilmės, reikėtų vartoti kuo mažiau.

Galiausiai, nepamirškite, kad mūsų skrandis vienu metu gali „sutalpinti“ maždaug 300–500 ml maisto. Nepersistenkite.

Kodėl dietos yra blogis

Patarimų turi ir intuityvaus valgymo konsultantė, gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Pirmiausia, pasak jos, reikėtų teisingai suformuoti tikslus. Pagrindiniu mūsų iššūkiu turi tapti ne svoris, jo mažinimas, o geresnė sveikata bei savijauta. O tai daug plačiau nei vien maistas.

„Jei norite pasirūpinti savimi, dažniau išsimiegokite, daugiau vaikščiokite, reguliariai valgykite ir mažiau stresuokite“, - patarė specialistė.

Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė
Kilogramai linkę grįžti, tad jei dėl to suksime galvą, gyvenimas taps nemielas.

„Frazė numesti svorio yra per daug nekonkreti ir nebūtinai atneš naudos. Sveikatą apibūdina ne svarstyklės, o gyvenimo būdas. Pirmiausia pažadėkite sau niekada nepraleisti pusryčių. Valgykite reguliariai, pavalgykite, kai esate alkani, neperalkite, venkite streso. Daugiau vaikščiokite, pamilkite daržoves, nerūkykite ir venkite alkoholio. Atrodytų, nesunku, tačiau jei išties nesukčiausime, greitai galėsime džiaugtis rezultatais“, - žadėjo pašnekovė.

Be to, dietas reikėtų pamiršti.

„Sausį visada padaugėja besikreipiančių tuo pačiu tikslu. Labai natūralu, kad metų sandūroje padidėja noras kažką keisti, atsiranda motyvacija. Tai yra sveikintina, tačiau svarbiausia yra susireguliuoti gyvenimo įpročius. Įrodyta, kad dramatiški mitybos pokyčiai, tokie kaip alinančios dietos, lemia vien persivalgymą, fizines bei psichologines problemas. Viskas daug paprasčiau, nei galvojote“, - reziumuoja A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Argi šiandien ne puiki diena šiuos patarimus pritaikyti praktiškai?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (90)