Pagrindinis argumentas: sotieji riebalai padidina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, nors kažkodėl neakcentuojama, kad padidina ir gerojo. Blogasis cholesterolis kemša arterijas ir galiausiai gali sukelti insultą ar širdies smūgį.
Organizacija „Public Health England“, kuri taip pat žmonėms pataria vartoti kuo įmanoma mažiau sočiųjų riebalų, teigia, kad savo rekomendaciją grindžia 15 klinikinių tyrimų, kuriuose iš viso per dvejus metus dalyvavo 59 tūkst. žmonių, išvadų analize. Nepaisant to, vieningo sutarimo sočiųjų riebalų klausimu mokslininkai taip ir neranda.
Tyrimai atskleidė, kad sotieji riebalai iš tikrųjų neturi jokio tiesioginio ryšio su mirtimis nuo širdies ligų ar kitomis mirties priežastimis. Kitaip tariant, gali būti, kad, jeigu atsisakysite sočiųjų riebalų ir juos pakeisite angliavandeniais ar baltymais, jūsų širdis nepajus jokio skirtumo.
Angliavandeniai, ypatingai rafinuoti angliavandeniai, pavyzdžiui, balta duona, organizmui gali padaryti ne menkesnės žalos nei sotieji riebalai, apie kurių žalą kalbama metų metus. Pastebimai sumažinti širdies ligų riziką galima tik sočiuosius riebalus pakeistus polinesočiaisiais riebalais.
Riebalų rūšys
Sotieji riebalai – sočiųjų riebalų gausu tokiuose apdorotuose produktuose kaip mėsainiai ir dešrelės bei svieste, kituose pieno gaminiuose ir kokosų aliejuje.
Mononesotieji riebalai – jų gausu avokaduose, alyvuogių aliejuje ir daugumoje riešutų.
Polinesotieji riebalai - jų gausu riebioje žuvyje, daržovių aliejuje ir įvairiose sėklose.
Transriebalai – jų gausu sausainiuose, pyraguose ir margarine.
Vyriausioji „Public Health England“ mitybos specialistė Alison Tedstone sako, kad žmonėms aiškinti, kad sotieji riebalai yra blogai, tiesiog nesąžininga ir klaidinga. Ji jokiais būdais neneigia teiginio, kad sotieji riebalai nėra gerai, tačiau pabrėžia, kad „sotieji riebalai neretai smerkiami be pagrindo“.
„Duomenys, bėgant metams, šiek tiek keičiasi. Atliekama vis daugiau naujų tyrimų, analizuojamos įvairios subtilybės, švelnėja drastiškas požiūris. Manau, kad neatsakinga ir nederama žmonėms aiškinti, kad būtina vartoti daugiau angliavandenių“, – mano ekspertė. Ji mano, kad sveikiausias pasirinkimas – kepti ne svieste, o saulėgrąžų aliejuje.
Sviestas išteisintas?
Nepaisant to, yra ir tokių, kurie tvirtina, kad daug sočiųjų riebalų turintis sviestas vis dėl to yra sveikas pasirinkimas. 2014 metais Kembridžo mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo: jie nerado „jokių patikimų įrodymų“, kodėl vertėtų rekomenduoti atsisakyti sočiųjų riebalų. Paskelbus tyrimo išvadas, žiniasklaida pradėjo rašyti apie sviesto išteisinimą.
„Tai pernelyg supaprastintas požiūris, mes niekada taip nesakėme“, – teigia viena iš tyrime dalyvavusių Kembridžo universiteto mokslininkių Nita Forouhi.
Minėtųjų 15 klinikinių tyrimų analizė neatskleidė jokio tiesioginio suvartojo sočiųjų riebalų, mononesočiųjų riebalų ar polinesočiųjų riebalų ir širdies ligų ryšio.
N.Forouhi perspėja, kad būtinas didesnis dėmesys ne tam, ko derėtų atsisakyti, bet kokią rasti alternatyvą. Tyrime tam dėmesio visai neskirta.
Ar visi sotieji riebalai tokie patys?
Seniau gydytojai manė, kad visas cholesterolis yra blogas, tačiau vieną dieną nustatyta, kad jis gali būti tiek blogas, tiek geras. Lygiai taip pat ekspertai dabar pradeda suprasti, kad ta pati taisyklė galioja ir kalbant apie sočiuosius riebalus.
Sočiosios riebalų rūgštys – vienas su kitų sukabintų anglies atomų grandys. Svarbu tai, kad skiriasi grandžių ilgis.
Sočiųjų riebalų grandys gali būti sudarytos tiek iš keturių anglies atomų (vadinamoji sviesto rūgštis), tiek iš 24 anglies atomų. Labiausiai paplitusios iš 16 ir 18 anglies atomų sudarytos sočiosios riebalų rūgštys. Jeigu atidžiau paanalizuotume skirtingų sočiųjų riebalų rūgščių poveikį žmogaus organizmui, pastebėtume įdomių tendencijų.
Žmonės, kurių kraujyje ekspertai aptiko daugiau 16 ir 18 anglies atomų sočiųjų riebalų grandžių, turėjo didesnę riziką susirgti širdies ligomis. Tie, kurių kraujyje daugiau 15 ar 17 anglies atomų sočiųjų riebalų grandžių (jos siejamos būtent su pieno produktų vartojimu), pasižymėjo mažesne širdies ligų rizika, ta pati taisyklė galiojo ir kalbant apie antrojo tipo diabetą.
Vadinamosios vientisos grandies sočiųjų riebalų grandys (16 anglies atomų) į organizmą patenka ne tik su pieno produktais. Pasirodo organizmas jas gamina ir pats, kai be saiko vartojamas alkoholis ir perdirbti angliavandeniai. Tai reiškia, kad perdirbti angliavandeniai turi ne tik neigiamą įtaką cukraus kiekiui kraujyje, bet ir gali padidinti „blogųjų“ sočiųjų riebalų koncentraciją kraujyje.
Kitos rūšies sočiųjų riebalų grandys į organizmą patenka išskirtinai su maistu, daugiausia būtent su pieno produktais.
N. Forouhi pridūrė: „Mūsų naujausi tyrimai taip pat padeda paaiškinti, kodėl yra teiginių, esą tam tikri pieno produktai gali sumažinti diabeto ar širdies ligų riziką – kitaip tariant, priešingai populiariam įsitikinimui“.
Palaukite – nejaugi antraštės nemeluoja, ir sviestas tikrai sveikas pasirinkimas? Nejaugi galima drąsiai valgyti sūrį, jogurtą, sviestą ir gerti nenugriebtą pieną? N. Forouhi perspėja, kad skelbti tokius drastiškus pareiškimus dar per anksti.
„Negalime teigti, kad pieno produktų nauda tiesiogiai priklauso vien nuo vadinamųjų gerųjų sočiųjų riebalų, juk visi produktai – atskirų sudedamųjų dalių rinkinys“, – sako ekspertė. Jis perspėja, kad egzistuoja „stipri sąsaja“, jungianti sviestą arba sočiuosius riebalus ir blogąjį cholesterolį. Anot N. Forouhi, būtina atlikti daugiau tyrimų ir išsiaiškinti, kaip tiksliai klasifikuojami sotieji riebalai.
Kalbant konkrečiai apie sviestą, mokslininkė sako, kad daugumoje mokslinių tyrimų sviestas netgi nepatenka į pieno produktų kategoriją.
