Padeda ir mokslas, ir Dievas
Trisdešimtmečių vilniečių pora su džiaugsmu ir nerimu laukia pavasario. Gegužės mėnesį pasaulį išvysiantis kūdikis jiems bus dvigubas ar net trigubas stebuklas. Šio stebuklo sąlygomis pora įvardija Dievą, mokslą ir žmonių bendradarbiavimą. Nauja gyvybė rugpjūčio mėnesį buvo užmegzta pagalbinio apvaisinimo būdu Rygos klinikoje, panaudojus vyriškos lyties donoro lytinę ląstelę. Šis būdas pasirinktas kaip vienintelė galimybė, nes prieš 12 metų nuo kraujo vėžio gydęsis vyras liko nevaisingas.
Keliones, varginančias procedūras bei chirurgines operacijas iškentėjusiai moteriai pastoti pavyko iš antro bandymo. Dviejų embrionų persodinimas šių metų gegužės mėnesį nebuvo sėkmingas. Analogiška procedūra po trijų mėnesių baigėsi nėštumu.
Religingi jauni žmonės įsitikinę, kad ši viltinga jų pastangų baigtis – Dievo valios įrodymas. Tačiau Lietuvoje priiminėjamas naujasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, deja, nepadės pasiekti tokių gerų rezultatų.
„Dievas sukūrė mus pagal savo pavidalą, davė mums smegenis, suteikė mums galimybę tobulėti, tai negi jis nenorėjo, kad žmogus vis labiau tobulėtų ir įgytų dar daugiau sugebėjimų? Mes tobulėjame, augame, ir mes jokiais būdais nesikėsiname į Dievo kūrinius. Mes galime pagelbėti sau ir padėti kitiems – gal tai ir yra svarbiausia?“, – klausia sunkios ligos ataką atrėmęs bei naujos gyvybės stebuklo laukimu gyvenantis vyras.
Padeda gamtai ten, kur jai nesiseka
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre dirbantis medicinos mokslų daktaras gydytojas akušeris ginekologas Vytautas Klimas įsitikinęs, kad panašios užsienyje taikomos procedūros yra ne kas kita, kaip nevaisingumo gydymo priemonės.
„Pagalbinio apvaisinimo priemonę taikantys medikai nieko nesukuria ir nieko nenužudo. Mūsų tikslas yra padėti gamtai ten, kur jai nesiseka. Tai daroma įvairiose medicinos srityse. Jeigu žmogaus kraujospūdis nėra normalus, mes jam duodame medikamentus, kad jis susinormalizuotų. Jeigu susirgus cukralige žmogaus kasa negamina insulino, tai mes skiriame insulino, kad žmogus galėtų gyventi. Lygiai taip pat pagalbinis apvaisinimas – jeigu lytinėms ląstelėms nepavyksta susitikti, tai mes medikamentais ir kitokiomis priemonėmis sudarome sąlygas, kad tas apvaisinimas įvyktų. Tačiau apvaisinimas vis tiek įvyksta pats“, – aiškina dr. V. Klimas.
Seimui teikiamą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą jis vadina labai konservatyviu, viską draudžiančio įstatymo pavyzdžiu. Šiuo įstatymu bus leidžiama sukurti tik tris embrionus, be to, juos visus perkelti į gimdą, nebus galima jų šaldyti. Šiuo įstatymu būtų draudžiama kiaušinėlių donorystė.
Įteisins neefektyvų gydymo būdą
Gydytojas taip pat pabrėžė, jog visi įstatymo projekte numatyti apribojimai labai stipriai pablogina ir apsunkina pagalbinio apvaisinimo procedūrą, pablogina rezultatus, ir dėl to pagalbinis apvaisinimas tampa mažiau efektyvus. Vadinasi, Lietuvoje taps nepatrauklu tai daryti. „Visa tai labai aišku specialistui arba žmogui, kuris su šitomis problemomis susijęs, bet jeigu žmogus nesusijęs, tai jam nėra paprasta suvokti“, – pabrėžia V. Klimas.
Pasak jo, pastarojo laikotarpio medicinos mokslo tyrimai parodė, kad ir gamtoje tiktai kas 4–5 lytinės ląstelės apvaisinimas baigiasi nėštumu. Taip pat paskaičiuota, kad jeigu pora gyveną reguliarų lytinį gyvenimą ir bando pastoti, tai tik labai maža dalis pastoja per pirmą mėnesį. Ir net po 12 mėnesių, iš 100 porų pastoja tik 80. Vadinasi, dažnai, nors lytinės ląstelės ir susijungia, gemalas nebūna visavertis. Toks trumpaamžis gemalas pagyvena tris, penkias ar dešimt dienų po apvaisinimo. Vėliau jis miršta, o moteris nepastoja.
„Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir papildomai stimuliuojant moters ciklą, tai kainuoja pinigus ir sveikatą. Todėl stengiamės gauti pakankamai daug lytinių ląstelių, vėliau joms sudaromos sąlygos susijungti su vyriškomis lytinėmis ląstelėmis, vyksta apvaisinimas“, – aiškina dr. V. Klimas.
Praėjusio šimtmečio projektas
Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas, profesorius, medicinos mokslų daktaras gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius tokį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą ir jo teisinį pagrindą vertina kritiškai.
- Ką gi onkologiniams pacientams žada naujos įstatymo projekto nuostatos, kurioms Sveikatos reikalų komitete pritarė tik pusės komiteto narių?
- Jose numatyti apribojimai, kurie mūsų pacientams neleis susilaukti vaikų naudojantis pagalbinio apvaisinimo būdu. Pavyzdžiui, daugelis pacientų po onkologinio gydymo negali turėti vaikų, kadangi jų lytinės ląstelės yra negrįžtamai pažeistos, o įstatymas neleidžia lytinių ląstelių donorystės.
Kita didžiulė problema yra ta, kad pacientai, kurie prieš vėžio gydymą nusprendžia išsaugoti savo lytines ląsteles, susiduria su problema, nes jų lytinės ląstelės gali būti saugomos tik penkerius metus. Vėžio gydymas dažnai tęsiasi ne vienerius metus, o jį lydi reabilitacija, kuri taip pat trunka ilgai. Jei per tą laiką pacientas nesukuria šeimos ir nepasinaudoja savo lytinėmis ląstelėmis, jos pagal naujai siūlomą įstatymo projektą turi būti sunaikinamos. Tai reiškia, žmogus pasmerktas neturėti vaikų visą likusį gyvenimą.
