Du vaikus auginantys šilutiškiai pasakoja, kad naktį pamaitintas mažylis, vos šešių parų kūdikis, užspringo mamos pienu, pradėjo dusti ir mėlti. Namuose kilo panika. Supratęs, kad pats pas medikus nuveš greičiau, tėvas čiupo kūdikį, įsiautė į striukę ir išlėkė į už poros kilometrų esančią Šilutės ligoninę.
„Sėdau vienas, kūdikį pastvėręs ant savo rankų, pasidėjęs ant kelių ir išvažiavau su tapkėmis apsivilkęs žmonos chalatą. Nuvažiuoju tenai, į vietą, skambinu į Skubios pagalbos priėmimo skyriaus skambutį, nes durys užrakintos, per durų stiklą matosi, kad viduje nieko nėra“, – LNK „Žinioms“ pasakojo šilutiškis Vytautas Dirgėla.
Negirdėdamas, ar veikia Skubiosios pagalbos skyriaus skambutis, vyras su kūdikiu ant rankų pasakoja iš nevilties į duris pradėjęs belsti kumščiais ir kojomis. Galop esą atsirado užsimiegojęs personalas.
„Paaiškinau, kad užspringome, ne, sako, tai tau reikia į Vaikų ligoninę važiuoti. Kaip tai, kokia vaikų ligoninė, nejau nieko nedarysite? Ne, sako, nieko nedarysime, mums reikia į Vaikų ligoninę važiuoti. Prisistatė antra moteriškė, ji patvirtino tą patį, matau, kad susikalbėti man su jomis nelabai išeina, tai vėl einu, įlipu į mašiną, dar prašiau moteriškės, kuri atidarė duris, galbūt ji gali važiuoti kartu, palaikytų kūdikį ant rankų, nes aš esu absoliučiai vienas. Ne, sako, aš negaliu pasitraukti iš savo darbo vietos“, – pasakojo V. Dirgėla.
Vyras sako tuo metu nelabai ir supratęs, kur ir kiek ilgai jam teks važiuoti su kūdikiu ant rankų. Vaikų ligų skyrius netoli – jame jau laukė, čia sunkios būklės kūdikiui ir buvo suteikta būtinoji pagalba. Siekiant išvengti komplikacijų, jis išvežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Nors viskas baigėsi sėkmingai, kūdikio tėvas sako nesuvokiantis, kam reikia Skubios pagalbos skyriaus, jeigu pagalbos jame šešių parų kūdikis, kai lemtinga kiekviena sekundė, nesulaukė.
„Atvažiuoji į gydymo įstaigą ir negauni pagalbos. Mes atvažiavome nekarščiuojantys, ne su sloga kokia ar su kojos lūžiu – mes atvažiavome uždusę, nekvėpuojantys, net elementariausiai nepaimti kūdikio ant rankų, nepaklausyti, ar jis dar kvėpuoja, ar jo širdelė plaka. Nebuvo absoliučiai jokių veiksmų, buvo vieninteliai žodžiai: „Jums reikia važiuoti į Vaikų skyrių, į Vaikų ligoninę, ten jums bus suteikta pagalba“, – piktinasi šilutiškis.
Šilutės ligoninė sako atlikusi auditą. Konstatuota, kad reikiama pagalba kūdikiui buvo suteikta, bet esą Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbuotojai stresinėje situacijoje nesureagavo tinkamai ir profesionaliai.
„Viskas vyko labai greitai, viskas vyko labai staiga, buvo daug emocijų ir triukšmo, aišku, tiek slaugytoja, tiek jos padėjėja ne iki galo atliko tai, ką privalėtų atlikti – tai reiškia, suteikti pagalbą čia ir nedelsiant kviečiant gydytoją, jos tiesiog nukreipė ten, kur, jų manymu, pagalba būtų suteikiama greičiau“, – LNK „Žinioms“ kalbėjo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.
Anot ligoninės vyriausiojo gydytojo, įvertinus vaiko būklę, slaugytoja ar padėjėja turėjo palydėti tėvą su kūdikiu į Vaikų ligų skyrių, bet esą paaiškino pabijojusios naktį sėsti į nepažįstamojo automobilį.
„Kada mes tiriame, nagrinėjame, iš tiesų į tai pas mus žiūrima pakankamai rimtai ir tai jau yra didelė bausmė medikui, be abejo, nėra didelės pasirinkimo galimybės, tai yra atleidimas arba drausminė nuobauda papeikimas. Šiuo atveju to pažeidimo svoris tikrai nebuvo toks, kad būtų galima atleisti iš darbo“, – kalbėjo D. Steponkus.
Tad naktį budėjusios ir pagalbą esą nepilnai suteikusioms Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbuotojoms skirti papeikimai.
„Aš laukiau Vaikų ligoninės atsakymo, tikėjausi, kad jis bus protu suvokiamas, nes čia buvo tikrai ne su sloga atėjęs vaikas ir negavęs pagalbos, čia buvo gyvybės ir mirties klausimas , už tokį dalyką pagrūmoti pirštu – mažų mažiausiai neužtektinas dalykas“, – tai, kad bausmės medikėms per švelnios, įsitikinęs kūdikio tėvas.
Šilutiškis mano, kad skubią pagalbą teikiantys medikai privalo turėti žmogiškumo ir žinoti, kas yra atsakomybė bei įrodyti, kad tikrai tokioje vietoje gali dirbti
