Šiaulių rajone gyvenanti L. Nikelytė dar šiandien su ašaromis prisimena lapkričio 14-ąją.
„Tą šeštadienį sūnaus sveikata buvo gera. Nuėjome miegoti. Ugnius prabudo apie pusę keturių, pažadino mane ir sako, kad jį pykina. Vėliau jau, po kokios valandos, Ugnius vis klausė – kas man yra, nes jo kojytės buvo labai šaltos, net ledinės. Nesupratau, kas vyksta, maniau, gal miegojo nusiklojęs antklodę. Pamatavau temperatūrą – 39,8. Niekada tiek nėra buvę“, - pripažino dviejų vaikų mama.
Įdėjus žvakutę, temperatūra nukrito ir vaikas užmigo. 9 ryte patikrinus termometras rodė saugesnę zoną – 38,5 laipsniai.
„Neatrodė labai baisu, pradėjau ruošti pusryčius. Po valandos vėl tikrinu – 42 laipsniai! Mano 16-metis sūnus irgi puolė į paniką, šaukia – kviesk greitąją. Drebančiomis rankomis paskambinau 112 numeriu. Sako, tuoj būsime, tik vaikui nieko nedarykite, lai guli sūnus toje pačioje padėtyje. O Ugniui prasidėjo it šokas – atsirado daug jėgų, jis nebeguli, vos nulaikyti eina, aprengti sunku. Skambinau dar kartą 112, atrodė, kad ilgai važiuoja, o sūnus jau merdėja. Tai atrodė labai ilga akimirka“, - prisimena Loreta.
„Galvoju, miršta mano vaikas. Greitai nuvykome į reanimacijos skyrių, gydytojas Valerijus Lapšinas dar ramino – viskas bus gerai. Mane išsiuntė laukti į koridorių. Po kelių minučių sako – jūsų sūnui pasitvirtino baisiausia pasaulyje meningokokinė infekcija“, - sako L. Nikelytė.
4 valandas Ugnius gulėjo reanimacijoje, pradėta ruoštis kelionei į Kauną.
„Mus išsiuntė namo suruošti daiktus. Esant namie man skambina – vaiko širdelė streikuoja, kelionė atidėta. Sako, negalime nei čia būti, nei važiuoti – neaišku, kas gali kelionės metu nutikti. Sakau, rizikuokime“, - apie sunkią akimirką atviravo pašnekovė.
Sėkmingai pasiekus Kauno klinikas buvo pasiūlyta iškviesti kunigą.
„Aš net nepagalvojau apie tai, bet gydytoja patarė – dėl visa ko. Atėjo vietinis kunigas, palaimino Ugnių. Gal tikrai angeliuką jam ant peties uždėjo, nežinau...“, - sako tikėjimo nė akimirkai nepraradusi mama.
„Dabar kalbant ašaros byra, tačiau tą akimirką neprisileidau blogų minčių, tikėjau, kad mano vaikas išgyvens. Rudenį man vaikas kaštonų pririnko, tai juos rankinėje turėjau. Gal jie kažkokią reikšmę turėjo. Labai keista, kad sveikas vaikas taip greit palūžo, it mašinos partrenktas“, - pasakojo ji.
Dar ir šiandien neaišku, nuo ko Ugnius užsikrėtė. Tačiau tiek gydytojus, tiek berniuko artimuosius labiau gąsdino tai, kad praslinkusi liga nepaliktų savo pėdsakų.
„Ugniui pagaliau pabudus labai bijojau, kad jo smegenys gali būti pažeistos. Ėmiau jo klausinėti apie mokyklą, darželį, tikrinti jo atmintį – vaikų vardus, daineles tikrinau, ar mena. Iš pradžių dar kažką neaiškaus šnekėjo, kad jis lauke aplink mokyklą lakstė. Sakau, ne Ugniuk, 5 paras ligoninėje gulėjai, susirgai. Bet po to viskas buvo labai gerai. Tie, kas nematė jo sekmadienį mirštančio, net nesuprato, kaip viskas baisu buvo, atėję jo pabudusio aplankyti“, - pripažįsta Loreta.
Moteris tiki, kad sūnui visgi padėjo didelis ir nuoširdus visų palaikymas.
„Visi meldėmės. Visi jam linkėjo stiprybės – ir Ugniaus mokytoja, klasiokai. Visi išsigandę – miestelis mūsų mažas, netikėjo, kad tokį mažą liga galėjo pagriebti. Skambino, ragino nepasiduoti“, - džiaugėsi mama, ragindama tėvus nenuvertinti simptomų, primenančių paprasčiausią peršalimą.
Dabar stebuklą išgyvenusio berniuko dar lauks reabilitacija.
Specialistas: infekciją galima supainioti su gripu
Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis neslepia, kad Ugniui labai pasisekė.
„Meningokokinė infekcija yra viena pavojingiausių šiuolaikinėje medicinoje. Ji yra mirtina – nesikreipus laiku, gresia mirtinos komplikacijos. Jei žmogus išgyvena, dėl įvairių priežasčių jis vis tiek gali likti neįgalus“, - DELFI sakė jis.
Infekciją sukelia bakterija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Pasak specialisto, didesnis sergamumas stebimas šiaurės Europos šalyse, kur vyrauja drėgnas, šaltas klimatas. Tai yra, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje. Visos Baltijos šalys taip pat patenka į didesnio sergamumo zoną.
Tiesa, Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas pripažįsta, kad į gydytojus nereikėtų kreiptis dėl kiekvieno karščiavimo.
„Kreiptis reikia tada, kai vaikas jaučiasi negerai – karščiuoja ir negaluoja, karščiavimas tęsiasi ilgiau nei trys dienos ir tada, kai neaišku, kodėl vaikas serga. Atsiradus bet kokiems neaiškiems bėrimams būtina gydytojo konsultacija (bent jau telefonu)“, - patarė jis.
Svarbiausia – tinkama higiena
Mažajam Ugniui pasisekė, kad jo infekcija – ne žaibinės formos.
„Berniukas susirgo vakare, bėrimai pasirodė tik ryte. Tuo metu žaibinė forma pasižymi tuo, kad bėrimai nuo infekcijos pradžios pasirodo ne vėliau kaip per 12 valandų. Todėl Ugniaus ligos forma lengviau pasidavė gydymui. Visgi ne visi tėvai iškart kreipiasi į medikus, kai vaikas taip negaluoja.
Užtrukus namie pagalba būtų buvusi žymiai sudėtingesnė. Mūsų tikslas – kuo anksčiau nustatyti infekciją ir paskirti antibiotikus. Nuo vienos antibiotikų dozės sukėlėjas žūsta. Tačiau jei nuo sukėlėjo yra užsivedę organizmo uždegiminiai procesai, paveikti skirtingi organai, antibiotikų dozė tada jau nebeišgelbėja paciento“, - sakė V. Gurskis.
Gydytojas džiaugėsi, kad mama laiku kreipėsi į medikus. Vaikas buvo nugabentas į Šiaulių ligoninę, vėliau – į Kauno klinikas, kur jam buvo skirtas tinkamas gydymas.
„Dėl šių faktorių šiandien galime džiaugtis puikiu rezultatu - sveiku vaiku be jokių liekamųjų reiškinių. Pasekmės galėjo būti labai liūdnos. Jei išvengiama mirties, lieka neįgalumas, visų galūnių netekimas. Šiai infekcijai labai jautrios smegenys, neretai nukenčia inkstai, pažeidžiamos kraujo krešumo sistemos“, - vardijo specialistas.
Pacientai užsikrečia nuo sveikų infekcijos nešiotojų.
„Pastarieji dažniausiai yra suaugę asmenys, kurie kartkartėm sloguoja, jiems skaudi gerklę, jie kosti, tačiau jie patys šia infekcija nesuserga, o tik platina infekciją artimoje aplinkoje – t. y. žmonėms, stovintiems metro atstumu. Sukėlėjas, patekęs į aplinką, iš karto žūsta – jis nėra atsparus nei karščiui, nei šalčiui ar ultravioletiniams spinduliams“, - teigė V. Gurskis.
Vienam šeimos nariui diagnozavus šią infekciją yra informuojamas visuomenės sveikatos centras. Jis organizuoja profilaktiką paciento kolektyve – mokykloje ar darželyje.
„Tuo metu mes, medikai, visiems artimiesiems paskiriame profilaktinį gydymą – skiriama viena antibiotikų dozė. Norintiems apsisaugoti galioja pagrindinė taisyklė – kosinčių ir karščiuojančių vaikų negalima leisti į kolektyvą. Tai yra didelė problema Lietuvoje. Antra, turi būti laikomasi rankų higienos taisyklių. Oro lašelinės infekcijos plinta per rankas, mums kosint, čiaudint, paspaudžiant ranką. Tad svarbiausia – bendros asmeninės higienos laikymasis, patalpų vėdinimas ir pan. Tai galioja ir suaugusiems, ir vaikams“, - pabrėžė gydytojas.
