Kateteris nuslinko į širdį
Šiandien Arūnui Varanavičiui - 41-eri. Buvo šešiolikos, kai pateko į autoavariją. Jį sunkiai sužalojo, buvo smarkiai pažeisti vidaus organai. Vaikiną operavo, ilgai gydė Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikoje. “Įstatė kateterį, per kurį leido vaistus. Tuomet atrodė, kad jie nepadėjo. Kai iš ligoninės išleido namo, mamai pasakė, kad liksiu invalidas”, - prisimena vyriškis. Tačiau jis nepasidavė, domėjosi sveikatos stiprinimo būdais. “Nepaisant to, visąlaik jaučiau, tarsi gęsta mano širdis. Nežinojau, kas man darosi”, - taip pastarųjų metų savijautą apibūdina medicinos mokyklą baigęs Arūnas Varanavičius.
Gydytojai įtarė, kad nesveiki plaučiai. Peršvietė juos rentgenu ir pamatė, kad streikuoja ne jie, o širdis. Ji buvo labai išsiplėtusi. Tuomet nusiuntė į Kauno medicinos universiteto Kardiologijos kliniką. Ten tirdami echoskopu pamatė, kad širdyje yra svetimkūnis. “Pirmiausia gydytoja aiktelėjo, o paskui paklausė, kas man implantuota, kada širdį operavo. Atsakiau, kad niekada”, - netikėtą posūkį ligos istorijoje komentuoja Arūnas Varanavičius.
Tik vėliau paaiškėjo, kad ligonio širdyje - kateteris, per kurį tuomet, prieš 25-erius metus, buvo lašinami vaistai. Per tiek metų kateteris įaugo į širdį nuo viršutinės aortos iki vožtuvo apatinėje širdies dalyje.
Arūnas Varanavičius prisiminė: kai po avarijos jį gydė Klinikose, kartą atėjusi suleisti vaistų seselė labai išsigando. Kvietė gydytoją, jie kažko ieškojo, nerado. Šešiolikmetis ligonis nei ką suprato, nei jam ką aiškino, tik mamai pasakė, kad vaikas nekeltų daugiau kaip trijų kilogramų svorio, nes visą gyvenimą bus bejėgis...
Unikali gydytojo kolekcija
Arūną Varanavičių, aplankiusį daugelį pasaulio šalių, įkūrusį viešąją įstaigą - sveikatos mokyklą, kurioje moko išsaugoti bei susigrąžinti fizinę ir dvasinę sveikatą, lygiai prieš metus, birželio 25-ąją, Kauno medicinos universiteto klinikose operavo kardiochirurgas Kastytis Vaičiulis. Išėmė 15 centimetrų ilgio kateterį.
“Jis buvo sukietėjęs ir priaugęs prie širdies vožtuvo, šis tapo nesandarus. Dėl to nukentėjo širdis, pūtėsi skilvelis. Sutriko inkstų veikla, kilo grėsmė gyvybei. Operuojant teko pjauti prieširdį, atstatyti jo funkciją”, - komentavo gydytojas Kastytis Vaičiulis. Jis paaiškino, kaip kateteris atsidūrė širdyje: buvo implantuotas į veną, kad nereikėtų kaskart jos badyti leidžiant vaistus, bet nutrūko ir kraujo srovė nunešė į širdį.
Tai nėra unikalus atvejis. Tarp Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytojo Antano Raitelaičio pacientų per metus pasitaiko trys keturi, kuriems gydytojas “sumedžioja” kraujagyslėse įstrigusius kateterius. Jis, intervencinės kardiologijos virtuozas, tai sugeba padaryti be operacijos - nuplaukusius kateterius ištraukia per veną.
Žinomas gydytojas endoskopuotojas Dobilas Stučinskas per daugiau nei 25-erius darbo Kauno medicinos universiteto klinikose metus sukaupė didžiulę monetų, vinių, žiedų, adatų, strypų kolekciją. Ji unikali tuo, kad visa tai gydytojas ištraukė iš pacientų stemplės, bronchų, kitų vidaus organų. Visa tai D.Stučinskas išgaudė endoskopu - specialiu aparatu, kuris įvestas į žmogaus organizmą čiuptuvais apkabina įstrigusį svetimkūnį ir išneša. Žinoma, taip valdyti endoskopą reikia didžiulio profesionalumo.
“Jei svetimkūnis yra aštriabriaunis, reikia naudoti specialią metodiką. Neretai tenka naudoti ne lankstųjį, o kietąjį endoskopą, ligoniui nebeužtenka nuskausminimo - reikia gilios narkozės”, - aiškina UAB “Endomeda” dirbantis gydytojas D.Stučinskas.
Nelaimės vaikus ištinka, kai į burną kišama visa, kas pakliuvo po ranka. Siuvėjos praryja adatas, trumpam įsidėjusios jas į burną, kad nepamestų. D.Stučinsko kolekcijoje yra adatų su siūlais. Senukas didžiulį kaulą prarijo valgydamas šaltieną. Laimei, jis nesudraskė stemplės ir skrandžio sienelių, o gydytojas jį sėkmingai ištraukė be operacijos.
Storą beveik 20 centimetrų ilgio geležinį strypą prarijo vyras policininkų akivaizdoje, kai šie jį sulaikė. Termometrą ir maždaug 10 centimetrų peilį buvo prariję psichikos ligoniai. “Peilį moteris buvo apvyniojusi lipnia juosta, kad nesusipjaustytų”, - pasakojo gydytojas D.Stučinskas, rodydamas unikalią savo kolekciją.
Seselės suklysta skaičiuodamos
Marliniai tamponai, skarytės, spaustukai - tai kita kategorija svetimkūnių, kurie lieka ligonio pilve po operacijos. Tai paaiškėja vėliau, kai žmogus nesveiksta, jį kankina skausmai ar suserga dar labiau nei iki operacijos. Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikos gydytojas Evaldas Torrau operavo ne vieną savo kolegų pacientą, kurio pilve rado užmirštų, pamestų daiktų.
“Teko išimti iš moters pilvo rankšluostį, kuris buvo užsiūtas po Cezario pjūvio. Operuodami gimdymo metu ginekologai užsidengia rankšluosčiu. Jis ir atsidūrė gimdyvės pilve”, - trumpai pakomentavo E.Torrau. Dar seniau, pasak gydytojo, jo kolega Prienų ligoninės pacientui išėmė po operacijos paliktą spaustuką, kuriuo fiksuojama pilvaplėvė.
Kauno apskrities ligoninės gydytojas Olegas Karumnas taip pat yra išėmęs ligonei ginekologų paliktą rankšluostį.
Tamponai, rankšluosčiai paciento organizme gali išbūti ir metus, ir dvejus. Jie apauga kapsule ir tūno, kol žmogaus organizmas stiprus, atsparus infekcijoms. Tamponai lieka, kai seselės suklysta juos skaičiuodamos. Kraujuota marlė tampa panaši į žmogaus audinius. Gydytojui E.Torrau teko šalinti ir stiklo šukes, ir adatas.
“Dabar stiklinės durys išblizgintos, dažnai atsiveria pačios, tad ir eina per jas žmonės kiaurai. Leidžiant vaistus stikliniais švirkštais dažnai nulūždavo adatos. Jos linkusios migruoti, pasislepia po raumenų skaidulomis. Tokių ieškodavome rentgenu po kelias valandas. Kartą moteris, suleidusi savo vyrui vaistus, neberado adatos. Atlėkė abu išsigandę į Priėmimo skyrių. Tąkart adata buvo įsmukusi į švirkštą”, - ir linksmų istorijų prisimena chirurgas Evaldas Torrau.
Su kulka širdyje
Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikos 2-osios klinikinės ligoninės vadovas docentas Donatas Venskutonis sako, kad būna atvejų, kai svetimkūnių žmogaus organizme geriau nejudinti. Išties dar nemažai žmonių gyvena su kulkomis smegenyse, krūtinės ląstoje, stubure. “Komplikacijos pasireiškia iš karto arba per pusmetį. Jei jų išvengiama, vadinasi, organizmas pats apvalė svetimkūnį ir jį toleruoja. Juk daug svetimkūnių implantuojama gydymo tikslais. Tai sąnarių protezai, širdies stimuliatoriai, įvairūs metaliniai tinkleliai, net chirurginiai siūlai”, - sako docentas.
“Dūriai į širdį dažniausiai būna mirtini, o štai kolega profesorius Rimantas Putelis yra išgelbėjęs gyvybę žmogui, atvežtam su į širdį įsmeigtu peiliu”, - pasakojo kardiochirurgas Kastytis Vaičiulis. Peilis buvo uždaręs kraujagysles ir žmogus nenukraujavo.
Prieš mėnesį paaiškėjo, kad 12 metų berniukui iš Rusijos miesto Apšeronsko teks gyventi su kulka širdyje. Toks sprendimas buvo priimtas po geriausių Krasnodaro krašto kardiochirurgų konsiliumo. Nelaimė atsitiko, kai du broliai žaidė su pneumatiniu šautuvu. Jaunesnysis netyčia nuspaudė gaiduką ir kulka pataikė vyresniajam tiesiai į širdį.
Širdies chirurgijos specialistai nustatė, kad kulka įstrigo kairiojo skilvelio raumenyse ir širdies veiklos ji netrukdys. Kad nepakenktų vaikui, gydytojai nusprendė kulką palikti.
Rado didžiulę storą morką
Vienam chirurgų pacientui žarnyne buvo įstrigęs žuvies kaulas, kitam - tabletė, išgerta neišėmus jos iš folijos. Tai sukėlė sunkų uždegimą. “Tokių pacientų pasitaiko ne taip jau retai. Blogiausia, kad diagnozė nustatoma tik operacijos metu atvėrus žarnyną, kai jį vartydamas plika akimi pamatai, kas atsitikę, ir randi svetimkūnį. Žuvies kaulo rentgenas nerodė”, - aiškina Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas Jonas Andriuškevičius.
Jis pamena pacientę, kurios pilve rado didžiulę storą morką. Ligonė atvyko pas gydytojus jau kritinės sveikatos būklės. “Nesisakė, kad jai kažkas įgrūdo morką per išeinamąją žarną”, - pakomentavo chirurgas.
Gydytojas D.Stučinskas vienam pacientui yra pašalinęs plaukų lako flakoną iš išeinamosios žarnos.
Į pilvą sugrūstos vinys, praryti metaliniai strypai, tušinukai - tai dažniausiai nuteistųjų “išdaigos”. Taip jie bando patekti į ligoninę, kurioje patogiau nei kameroje. Kauno apskrities ligoninės chirurgai vieno tokio paciento skrandyje yra radę net 26 šaukštų kotus. Endoskopijų skyriaus vedėjas Mindaugas Gajauskas vienam pacientui iš tulžies takų yra ištraukęs askaridę, iš skrandžio išėmęs kryželį, vištienos gabalą - iš bronchų. Stomatologinių adatėlių, dantų protezų chirurgams taip pat yra tekę operuoti iš pacientų stemplių, skrandžių, žarnyno.
Tulžies pūslėje susidarę akmenys - taip pat svetimkūniai. Pasitaiko pacientų, kuriems susidaro augalinių skaidulų kamščiai žarnyne. “Daug geriant įvairių užpilų ant, pavyzdžiui, bičių pikio arba vaistažolių arbatos skrandyje susiformuoja dariniai, kuriuos pašalinti labai sunku”, - sakė gydytojas D.Stučinskas.
Pasitaiko viso pasaulio klinikose
Kuriozų pasitaiko ne tik Lietuvoje. Vokietijos Bioblingeno apskrities ligoninės chirurgas Ulrichas Pfliegeris pasakojo, kaip pacientui iš JAV operuojant širdį viena adatėlė nutrūko nuo plauko storumo siūlo ir įkrito į širdies apvalkalą - perikardo maišą. To niekas nepastebėjo. Tik po operacijos, kai ligoniui prasidėjo komplikacijos, adatėlė buvo aptikta rentgenu. Už širdies operaciją ligonis nesumokėjo ir ilgai bylinėjosi.
Neseniai Miunchene vykusiame tarptautiniame chirurgų kongrese kaip atskiras klausimas buvo nagrinėta tamponų, instrumentų skaičiavimo operacijų metu kontrolė. Faktų, kai jie pasimeta ir lieka ligonio organizme, pasitaiko viso pasaulio klinikose, ir ne taip jau retai.
Viena iranietė net šešerius metus gyveno su ginekologo paliktomis žirklėmis ir keturiomis adatomis pilve.
Pastaruoju metu iranietė vėl buvo operuojama. Iki pastarosios operacijos ji skundėsi nuolatiniais skausmais pilvo srityje. Kaip praneša Irano žiniasklaida, moteris ketina paduoti į teismą neatidų gydytoją.
