Specialistai teigia, jog tokiu būdu su vienokia ar kitokia meno forma visi kasdien susiduriame. Pasirodo, jog tokią veiklą galima pritaikyti kaip terapijos ar gydymo procesą.
Menų terapija – psichoterapijos metodas, kuriame naudojama kūrybinė išraiška: veiksmas (lipdymas, tapymas, piešimas ir pan.), judesys, garsas ar vaizdas. Pasak dailės terapeutų, istoriškai žiūrint, šios terapijos pradininkai buvo dailininkai. Jie pamatė, kad kūryba, piešimas, lipdymas ir kita padeda žmogui įveikti stresą, sunkias ligas, traumas, tokiu būdu jis tarsi save kuria iš naujo. Apie šį terapijos būdą, jo privalumus ir trūkumus kalbėjomės su Dovile Jankauskiene, viena iš „Menų terapijos centro“ steigėjų.
- Įvairiuose šaltiniuose (knygose, internete, spaudoje ir t.t.) daugiausiai informacijos pavyksta rasti būtent apie dailės terapiją. Kas lemia tokį šio psichoterapijos metodo populiarumą Lietuvoje?
- Manau, kad viena iš priežasčių yra dailės terapijos kaip specialybės atsiradimas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Mano nuomone, tai sudaro oficialius pagrindus įrodymams, kad tokia terapijos forma yra pripažinta sritis, kurioje rengiami profesionalūs specialistai. Kitų metodų, pavyzdžiui, šokio judesio ar poezijos terapijos, dažniausiai mokomasi tik tolimesnių, podiplominių studijų metu, jos kol kas neturi valstybės bei švietimo sistemos pripažinimo.
- Ar specialistas, neturintis dailės terapijos specialybės diplomo, gali užsiimti šiuo gydymo metodu? Galbūt pakanka meno, psichologijos ar panašios srities mokslų išsilavinimo?
- Lietuvoje egzistuoja dvi grupės. Pirmoji, tai menininkai, dailininkai, vizualistai, turintys su menais susijusį išsilavinimą ir papildomai įgyję psichoterapijos bei sveikatos priežiūros žinių ir tuomet galintys profesionaliai taikyti dailės terapiją. Kita grupė, tai psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ar gydytojai įgyję dailės išsilavinimą. Tad moksliniai pagrindai – būtini. Taip pat reikalingas asmeninis augimas – terapeutas turi būti pats išbandęs asmeninę terapiją, kad būtų pakankamai savikritiškas ir atpažintų visas savo problemas, traumas. Tik pažinęs ir nugalėjęs savo bėdas jis galės padėti kitiems. Liaudiškai sakant, išsilavinimas būtinas tam, kad būtų pasiekiami realūs terapijos rezultatai, ne tik žadama, kad „papaišysi ir būsi laimingas visą gyvenimą“.
- Ar pacientas gali šia terapija užsiimti savarankiškai, namų aplinkoje?
- Ne, negali. Žmogus gali užsiimti savipagalba, gali piešti namuose, bet pačią dailės terapiją sudaro vadinamasis „Trijų principas“ – klientas/pacientas, terapeutas ir kūrinys. Ateina žmogus, aš nieko apie jį nežinau, mes pasikalbame, tuomet jis kažkiek laiko kuria ir padeda piešinį priešais mane. Tas piešinys tampa tarsi trečiuoju dalyviu, kuris perduoda tam tikrą mintį tiek terapeutui, tiek pacientui. Kad ir kiek žmogus stengsis sąmoningai ar įsitempęs piešti, saugosis, kad kažko nenupieštų, vis tiek dalį savęs atskleis. Net ir tuščias lapas kažką sufleruoja apie pacientą. Piešinys yra tarsi projekcija į žmogaus jausminį pasaulį. Nesvarbus jo amžius, problemos ar traumos, jis vis tiek piešia taip, kaip jaučia.
Pamatęs piešinį, terapeutas reflektuoja – pasako, ką mato. Tokiu būdu pacientui prasiplečia mąstymas ar savo meninio darbo matymas. Terapeutas nesako atsakymų, neaiškina, ką reiškia vienas ar kitas kūrinio ženklas, o ragina patį pacientą atkreipti dėmesį ir suprasti, rasti atsakymus į iškilusius klausimus. Vienas žmogus to padaryti negali, nes jis negali savęs matyti iš šono/nes nemato savęs iš šono. Kad galėčiau save geriau pažinti ir rasti problemų sprendimus, man reikia kito žmogaus atspindėjimo. Sakoma, kad neišaiškintas sapnas yra kaip neatplėštas laiškas. Tas pats ir su piešiniu – jei apie kūrinį nekalbėjau su kitu žmogumi, galiu daug ko jame ir nepamatyti.
- Ar tai yra greitas procesas? Kodėl?
- Ne, tai nėra greitas procesas. Visuomet kaip pavyzdį pateikiu tuos specialistus, kurie žada, jog šiek tiek paspalvosite ir viskas, jums palengvės. Vaizdinys, kurinys žmogui informaciją teikia labai ilgai. Kartais supratimas gali ateiti tik po mėnesio, dviejų, arba tik po šiokios tokios pertraukos pakartotinai juos peržiūrėjus.
- Papasakokite apie visą terapijos procesą – kaip viskas vyksta, kokie yra pagrindiniai etapai?
- Atvykus pacientui, iš pradžių aptariame, kokios problemos jį slegia, ko jis siekia, ką jis norėtų pakeisti? Pavyzdžiui, vienas iš tikslų galėtų būti geriau išmiegoti ar suvaldyti įvairius emocinius proveržius. Tai vadinama kontraktiniu pokalbiu. Taip pat jo metu aiškinamės, kiek pacientas gali skirti laiko, pinigų, koks jo požiūris į šį terapijos būdą. Remiantis tokia informacija, sudaromas preliminarus planas, kada bus pasiekti tam tikri rezultatai. Aptariamos ir terapijos konfidencialumo ribos. Toks kontraktas vėliau proceso metu laikas nuo laiko yra vėl peržiūrimas, atnaujinamas, nagrinėjama, kas jau pasiekta ir ką dar galima patobulinti.
Priklausomai nuo situacijos, aptariamas susitikimų skaičius. Dažniausiai būna arba trumpalaikis procesas (apie 12 susitikimų) arba ilgalaikis (trunkantis 2 ar daugiau metų). Pats susitikimo laikas yra struktūrizuojamas ir ribojamas. Pavyzdžiui, pusvalandis kūrybai ir pusvalandis aptarimui.
Vėliau pereiname prie užsiėmimų. Juos sudaro dvi dalys – kūrybinė raiška, kuomet pacientas kuria, ir refleksinė dalis, kai jis kalba apie ankstesnį procesą. Nagrinėjama, ką jis jaučia, ką įžvelgia sukurtame kūrinyje, ką tai galėtų reikšti ir t.t.
Kūrybos procese veiksmai priklauso nuo konkretaus atvejo. Kartais užsiėmimas būna struktūruotas, naudojamos technikos, padedančios atsipalaiduoti ar atsiverti. Pavyzdžiui, žmogus skundžiasi, kad jam labai sunku apsispręsti, neranda atsakymų į klausimus. Tada aš jam patariu nupiešti labirintą, vėliau bandyti rasti iš šio labirinto išėjimą. O kitais atvejais žmogus piešia taip, kaip jam tuo metu piešiasi.
- Kokios kūrybinės priemonės panaudojamos proceso metu?
- Dailės terapijos studija pilna įvairiausių priemonių. Tai galėtų būti dažai, sausos pastelės, skirtingos rūšies popierius, teptukai, net smėlis, molis, žaislai, audiniai, viela ir t.t. Šiomis priemonėmis kuriamos įvairiausios instaliacijos. Klientas iš pradžių supažindinamas su visomis priemonėmis, o terapijos seanso metu gali išbandyti kelias skirtingas medžiagas. Viskas priklauso nuo būsenos, kas jam geriausiai padėtų išreikšti susikaupusius jausmus.
- Kokio amžiaus žmonėms ši terapija gali būti taikoma?
- Amžius labai įvairus, nuo dviejų metų iki gyvenimo pabaigos. Esminis skirtumas – dviejų metų vaikui piešimas ar kita menų terapijos forma gali būti tik kaip saviraiška ar kūrybos forma. Juk kuo jaunesnis klientas, tuo jis mažiau reflektuoja. Tad amžiaus ribos nėra, svarbiausia yra paciento noras ir įsijautimas į procesą.
- Kokius sutrikimus turintys žmonės yra gydomi šiuo terapijos būdu?
- Neribotas ir sutrikimų diapozonas. Vaikai su autizmo, hyperaktyvumo sutrikimais, įvairiomis elgesio problemomis, išgyvenantys patyčias savo aplinkoje. Taip pat drovūs, užsisklendę žmonės, bandantys pasveikti po įvairių psichologinių sukrėtimų, netekčių ar traumų. Gydoma ir nuo depresijos. Ši terapija depresija sergantiems žmonėms padeda išsijudinti, nugalėti prislėgtumo jausmą. Dailės terapija pritaikoma net neįgaliems žmonėms, jie gali piešti koja ar burna.
- Kuo šis gydymo būdas yra efektingesnis už kitas terapijos rūšis?
- Manoma, kad dailės terapijos metodu žmogus gali jautriau, švelniau prisiliesti prie savo pasąmonės. Jis gali atsiverti procesui tuomet, kai jam atrodo tinkamiausias laikas. Pavyzdžiui, psichoterapijos metu žodžiai dažnai būna gana skausmingi ir tiesūs, priverčia užsisklęsti, žmogus atsiveria labai nenoriai. O dailės terapija suteikia galimybę piešti ir atsiraukti nuo tiesaus savęs nagrinėjimo. Kūrybos procesas padeda atsipalaiduoti, sudėlioti mintis.
- Kokią įtaką menų terapijai daro šiuolaikinės technologijos? Juk dauguma vaikų šiandien mieliau renkasi virtualų piešimą kompiuterio ekrane, nei popieriaus lape.
- Manau, kad piešimas yra toks simboliškas ir gilus procesas, kad jokios technologijos to nenugalės. Jeigu vaikui bus suteikta galimybė, jis galės piešti kad ir su pirštais ir ant stalo teplioti uogienę ar pagaliuku braižyti žemę, smėlį. Tai ir bus jo pirmasis piešinys. Mano manymu, tokia kūryba yra vystymosi dalis ir niekas jos nepakeis.
