Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Zabiela DELFI teigė, kad prieš priimant sprendimą bėgti maratone, kiekvienas turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją.
„Pirmiausiai, kiekvienas žmogus, kuris ruošiasi bėgti ilgas distancijas, turi žinoti, kad maratonas skirtas tik profesionaliam ar arti profesionalų fizinį krūvį galinčiam atlikti žmogui. Šiaip sportuojantis žmogus negali rinktis visos 42 kilometrų distancijos be treniruočių bei ilgo visų raumenų grupių ir ištvermės sistemų paruošimo tokiam krūviui.
Net ir galvodamas esantis sveikas ir neturintis jokių susirgimų, bet kuris žmogus prieš bėgdamas maratoną turėtų paklausti savo šeimos gydytojo ar kardiologo, ar jis yra pasiruošęs tokiam atstumui. Gydytojas tokį išbandymą rekomenduos priimti tik tokiam organizmui, kuris yra visiškai sveikas“, - sakė V. Zabiela.
Kardiologas pabrėžė, kad ilgas atstumas reikalauja didelės ištvermės, o organizmo tinkamai neparuošus bėgimui, gali sukelti ir fatalinių pasekmių.
„Pagrindinės sistemos, kurios veikia šio išbandymo metu, yra kaulų bei raumenų. Taip pat labai didelė apkrova tenka kvėpavimo ir širdies sistemoms – šios turi užtikrinti kraujo patekimą į tas raumenų grupes, kurios dirba bėgimo metu. Net ir patys menkiausi, galbūt net nediagnozuoti širdies ar kvėpavimo funkcijos sutrikimai gali sukelti pavojų gyvybei.
Organizmas ne tik dažnina kvėpavimą, tačiau ir didina arterinį kraujospūdį iki tokio lygio, kad žmogui, turinčiam hiperteziją – aukštą spaudimą – ir nedidelio fizinio krūvio metu, gali tapti pavojingas“, - sakė Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas.
Pacientams taip pat spartėja širdies ritmas, galintis sukelti gyvybei pavojingus širdies ritmo sutrikimus.
„Pastaruosius lemia ir organizmo elektrolitų balanso sutrikimas. Didelio, ilgalaikio fizinio krūvio metu retas neprofesionalus sportininkas žino, kaip reikia elgtis, kaip vartoti skysčius, kaip vartoti elektrolitų turinčius skysčius. Todėl profesionalūs sportininkai maratono metu geria ne tik vandenį, tačiau ir specialius skysčius, turinčius elektrolitų (kalio, magnio, natrio, chloro) ir atstatančių išprakaituoto vandens kiekį.
Būtina ir tinkama vandens pusiausvyros kontrolė. Netekus daug skysčių, gali tirštėti kraujas ir susiformuoti kraujo krešuliai, galintys nukeliauti į gyvybiškai svarbias kraujagysles ir taip sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų veiklą, tokių kaip širdis, plaučiai ir smegenys“, - reziumavo specialistas.
Treneris: reikia žinoti kūno galimybes
Sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerisTadas Pocius pasakojo, kad prieš maratoną jokiu būdu nereikėtų daryti kelių dalykų.
„Labai svarbu bent dieną prieš bėgimą negerti alkoholinių gėrimų. Prieš maratoną, kad ir kokios distancijos jis būtų, reikia pabusti pailsėjus, išmiegojus pakankamai valandų. Be to, privaloma palaikyti skysčių balansą, kad kraujas nesutirštėtų. Bėgant vandenį reikia gurkšnoti po truputį, o ne gerti dideliais gurkšniais“, - sakė treneris.
Kita jo įvardinta bėgikų klaida – dieną prieš maratoną apsilankymas pirtyje. Jos metu išprakaituojami ne tik skysčiai, bet ir kiti svarbūs kūno mikroelemtai.
„Negalima ir persivalgyti, o viso bėgimo metu reikia papildyti angliavandenių atsargas“, - sakė jis.
Be to, kaip ir bet kokiose varžybose, reikia žinoti savo galimybes.
„Negali vos įveikdamas 5 kilometrus, tikėtis, kad be pasiruošimo pavyks netyčia nubėgti visą maratoną“, - pabrėžė T. Pocius.
