Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje – ypač opi problema. Kasmet šios ligos aukomis tampa apie 220 moterų. Gydytojų teigimu, šių mirčių galima išvengti, jei tik moterys daugiau dėmesio skirtų savo sveikatai.
Kaltas ne tik gyvenimo būdas
Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja moterims, sulaukusioms 25-erių metų. Dažnai šia liga suserga vaisingo amžiaus moterys, todėl ji gali tapti mirtinu priešu visai populiacijai, nors šiuo metu gydytojai aktyviai stengiasi išsaugoti pacienčių vaisingumą. Ilgai buvo manoma, kad sergamumas gimdos kaklelio vėžiu priklauso tik nuo moterų gyvenimo būdo ir dažniausiai yra perduodamas lytiniu būdu.
Šias teorijas paskatino XX a. pradžioje atliktas Monrealio tyrimas, kurio metu tirtos vienuolės ir kitos katalikų bendruomenės moterys. Tarp vienuolių gimdos kaklelio vėžio atvejų beveik neaptikta. Pasak Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos poskyrio gydytojo dr. Kastyčio Žilinsko, perversmas įvyko tada, kai buvo nustatytas žmogaus papilomos virusas. „Žmogaus papilomos virusas yra pagrindinis faktorius, kuris indukuoja ir sukelia gimdos kaklelio vėžį. Šis virusas taip pat sukelia gerklų vėžį, o vyrams – varpos vėžį“, – ligos atsiradimo priežastį įvardijo daktaras.
Susidomėjimas prevencine programa auga
Ši liga gali užklupti moterį nepasiruošusią, nes simptomų pacientė beveik nejaučia. Vis dėlto, apsilankymo pas medikus užtenka, kad vėžys būtų pastebėtas laiku. „Tai – akimis matomas vėžys. Bet kuris ginekologas su plėstuvais apžiūrėjęs gimdos kaklelį, gali jį įtarti,“ – komentavo K. Žilinskas. Tai įrodo, kaip svarbu imtis prevencinių priemonių.
Šiuo metu šalyje jau dešimt metų sėkmingai veikia gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, pagal kurią moterys kviečiamos nemokamai išsitirti dėl šios klastingos ligos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas džiaugiasi, kad per dešimt metų moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjo trečdaliu. Tokius ženklius pokyčius lėmė būtent tai, kad vis daugiau moterų naudojasi prevencine programa, skirta kovoti su gimdos kaklelio vėžiu. Pasak, V. Zakso, pirmiausiai moterims rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris supažindins su prevencine programa, bei skirs reikiamus tyrimus. Nuo 2004 iki 2014 m. programoje bent kartą sudalyvavo apie 644 tūkst. moterų.
„Gerai, kai gydytojas ar artimieji primena ir paragina moteris dalyvauti prevencinėse programose, tačiau ir pačioms moterims reikia rūpintis savo sveikata – laiku atvykti pas gydytoją pasitikrinti dėl vėžio. Šiais laikais medikai gali daug padaryti, o svarbiausia – diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet yra daugiau galimybių ligą išgydyti", – teigė V. Zaksas.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kas 3 metus atliekami tyrimai, kurie leidžia objektyviai diagnozuoti ligą. Pirmiausia moteriai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas, o įtarus pakitimus, atliekama gimdos kaklelio biopsija. Gydytojas K. Žilinskas įsitikinęs: „Tai yra ta liga, kurios mes, prisižiūrėdami, vykdydami patikros programas, galime išvengti. Suomijoje, Švedijoje, kur patikros programa vykdoma seniau, pastebimi tik pavieniai gimdos kaklelio vėžio atvejai. Skandinavijos šalys net atprato šią ligą operuoti, nes liga aptinkama dar ikivėžinėje stadijoje.“
Gydytojas nuogąstauja, kad kol kas Lietuvoje patikros programa vykdoma gana oportunistiškai. Moterys, gyvenančios kaimuose, nors gauna priminimus apie prevencinę programą, neskuba pas medikus. Skandinavijos šalyse taikomi agresyvesni kovos su abejingumu metodai. Moteriai nepasirodžius gydymo įstaigoje, priminimai siunčiami į darbovietę ir darbdavys pats siunčia darbuotoją pasitikrinti. Vis dėlto, medikų prognozės ateičiai šviesios. Jie įsitikinę – kovą su šia liga galime laimėti per artimiausius dešimt metų.
Skiepai jau čia pat
Be aktyviai vykdomos patikros programos, Lietuvoje švietėjiška veikla užsiima ir įvairios organizacijos. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – projektas „Nedelsk“, siekiantis, kad moterys sąmoningiau žiūrėtų į savo sveikatą. Nors šio projekto tikslas – teikti informaciją apie krūties vėžį ir skatinti laiku pasitikrinti, pasak projekto vadovės Jovitos Masiulienės, vienais metais per krūties patikras ginekologė pasakojo ir apie gimdos kaklelio susirgimus.
Svarbiausia projekto „Nedelsk“ priemonė, skatinanti moterų budrumą – rožinio kaspino autobusėlis, važinėjantis po visą Lietuvą. Taip svarbiausia informacija pasiekia ir atokiai gyvenančias moteris. „Autobusėlis – pagrindinis mūsų projekto veidas. Kiekvienais metais sugalvojama kas nors naujo. Moterys ateina, tikrinasi. Kad nebūtų eilių, visos, norinčios pasitikrinti nuo krūties vėžio, registruojamos iš anksto. Visas vykdomas akcijas galima rasti www.azzara.lt puslapyje,“ – patarė projekto „Nedelsk“ vadovė.
Mažesniuose miestuose dirbantys gydytojai taip pat neabejoja prevencinių priemonių ir organizacijų nauda, nors ir užsimena apie informacijos trūkumą. Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti akušerė – ginekologė Gražvilė Kolesnikovienė teigė: „Informacijos mažesniuose miestuose trūksta, bet, palyginus kaip buvo prieš dešimtmetį ir dabar, uždelsusių pacienčių ateina mažiau. Gal nepakankamai, bet prevencinės priemonės veikia.“
Be sėkmingai vykdomos patikros programos, gydytojai vis dažniau kalba ir apie vakcinacijos galimybę. „Pasaulyje jau daugiau nei 15 metų turime skiepus, vakcinas prieš pavojingiausius virusus, kurie sukelia gimdos kaklelio vėžį. Galvojame, kad jau dabar, nuo šių metų, mes pradėsime vakcinuoti. Mergaitėms nuo 14-os metų į skiepų kalendorių bus įtraukti ir skiepai prieš gimdos kaklelio vėžį. Ateityje ši liga turėtų išnykti,“ – optimistinėmis prognozėmis dalinasi K. Žilinskas.
Kitas opus klausimas, su kuriuo susiduria gimdos kaklelio vėžiu susirgusios moterys, tai – galimybė susilaukti vaikų. Medikai teigia, kad laiku užkirtus kelią ligai, moteris gali išlikti vaisinga. Šiuolaikinė medicina deda visas pastangas, kad net po chirurginės intervencijos pacientės galėtų sukurti šeimą. Lietuvoje taip pat taikomos procedūros, kurių metu pašalinamas tik gimdos kaklelis, o pati gimda prisiuvama prie makšties. Net jei tenka gimdą pašalinti, lieka galimybė išsaugoti kiaušides. Jei tenka taikyti chemoterapiją, operacijos metu paimamas kiaušidės audinys. Kiaušidės audinys užšaldomas, o po keleto metų, kai liga liaujasi progresavusi, kiaušidės atstatomos, taip išlaikant funkciją.
Kyla klausimas, ar moters, įveikusios gimdos kaklelio vėžį, dukros nesusidurs su padidėjusia rizika susirgti šia liga. Specialistai teigia, kad gimdos kaklelio vėžys nėra paveldima liga. 90% šios ligos atvejų – virusinės kilmės ir tik 10% gali būti nulemti genetikos. Be to, šeimose, kuriose yra buvę gimdos kaklelio vėžio atvejų, dukterys yra labiau linkusios laiku pasitikrinti, o pastebėti ikivėžiniai susirgimai sėkmingai išgydomi.
Nusiraminimą ligoniai randa onkopsichologo kabinete
Susidūrusioms su onkologine liga moterims labai svarbi ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata. Gydytojai susirūpinę, kad gimdos kaklelio vėžį moterys linkusios slėpti, užsisklęsti savyje. Laimei, Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ir psichologiniams onkologinių ligų aspektams. Moterys skatinamos ieškoti stiprybės, atsakyti į svarbiausius egzistencinius klausimus, o joms į pagalbą skuba onkopsichologai.
Viena iš tokių organizacijų – Šv. Pranciškaus onkologijos centras, įsikūręs Klaipėdoje. Centre dirba kvalifikuoti psichologai, konsultuojantys onkologinius ligonius, taip pat pagalbos galima sulaukti ir iš dvasininkų. „Šv. Pranciškaus onkologijos centre gyvenimo atrama tampa tikėjimas. Daugiausiai dėmesio skiriama krikščioniškam tikėjimui, bet laukiami ir žmonės su kitokiais įsitikinimais ar praktikomis. Nei vienas nelieka atstumtas. Jei žmogus yra praktikuojantis katalikas, jis turi galimybę kalbėti su dvasininku. Jeigu žmogus ieškantis, mes leidžiamės į tą kelionę kartu,“ – pasakojo Šv. Pranciškaus centre ligonius konsultuojanti klinikinė psichologė Asta Libikienė.
Ji ragina visus, susidūrusius su vėžiniais susirgimais, išdrįsti ieškoti pagalbos ir užsimena, kad Šv. Pranciškaus centre dabar jau yra galimybė apsistoti, ieškoti kartu socialinės, psichologinės, dvasinės paramos. Vilniuje taip pat veikia specialiai vėžiu sergantiems ir jų artimiesiems skirtas Onkopsichologijos ir komunikacijos centras, o ligoninėse dirba puikūs psichologai, kurie visada pasiruošę padėti.
Medikai tikina, kad kiekviena moteris, sąmoningai žiūrinti į savo sveikatą, turėtų pasitikrinti ir laiku užkirsti ligai kelią. Daugeliu atveju gimdos kaklelio vėžys gali būti sėkmingai išgydytas, o šiuolaikinės medicinos naujovės suteikia galimybę pasveikusioms pacientėms gyventi pilnavertį gyvenimą ir net sulaukti palikuonių.
Svarbiausia įveikti vidinius socialinius barjerus bei skirti dėmesio savo sveikatai.
Pasitikrinkite žinias:
