Vilnietei Liudmilai prieš 9-erius metus šios rūšies vėžys buvo diagnozuotas jau trečiojoje stadijoje. Per stebuklą išgyvenusi moteris tikina, jog išankstiniai tyrimai gali išgelbėti tūkstančius gyvybių. Šiuo metu Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa jau įgavo pagreitį.
Tenka pripažinti, kad vienintelė galimybė apie ligą sužinoti laiku – profilaktiniai tyrimai. Prieš 6-erius metus sukurta storosios žarnos vėžio prevencinė programa šiuo metu itin aktyviai plėtojama. Praėjusiais metais pasitikrinti atėjo 92 tūkstančiais daugiau žmonių, nei metais prieš tai.
„Pradėjus įgyvendinti šią programą visoje Lietuvoje, stebimas aktyvesnis žmonių susidomėjimas. Tikimės, kad suteikus galimybę gydymo įstaigoms paprastomis ir prieinamomis priemonėmis kviesti pacientus pasitikrinti, žmonės dar aktyvau dalyvaus programoje“, – sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento vyr. specialistė Jurgita Grigarienė.
Prevencinės programos efektyvumą pastebi ir Santariškių klinikų direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas. Jo teigimu, pagal naujausius VLK duomenis, storosios žarnos vėžio prevencinės programos prieinamumas ženkliai gerėja. Net 9 proc. profilaktinių tyrimų metu išaiškintų piktybinių susirgimų būna ankstyvų stadijų.
„Kiekvienas susirgimas, kad ir koks jis bebūtų, yra sėkmingai gydomas, kai jį aptinki anksti. Šiuolaikinė medicina tikrai gali stebuklus. Labai sunku bėgti paskui traukinį, geriau bėgti šalia jo arba priešakyje. Priverstinis būdas žmones sudominti savo sveikata yra praeityje. Dabar privalu užsiimti švietėjiška veikla ir aiškinimu, kad laiku aptikus onkologinę ligą, ji gali būti išgydyta“, – teigė prof. habil. dr. K. Strupas.
Neatpažino simptomų: džiaugiausi, kad tapau liekna
Vilnietė Liudmila pasakojo, jog tuo metu, kai ji sirgo, žinomumas apie storosios žarnos vėžį Lietuvoje buvo itin menkas. Simptomai moteriai buvo nežinomi, atrodė, kad tai tik virškinimo sutrikimai.
„Kad sergu sužinojau tik tada, kai man įvyko priepuolis. Vis dėlto negaliu sakyti, kad iki tol nieko blogo nejaučiau. Pusę metų iki priepuolio jaučiau sunkumą pilve, bet į tai nekreipiau dėmesio. Tarkime, pavalgius pietus, jausdavau, kad maistas nėra virškinamas, o tiesiog „stovi“ skrandyje. Taip pat po valgio pilvo viršutinė dalis lyg išsipūsdavo. Jaučiau, kad kažkas blogai, bet toliau įnirtingai kaltinau netinkamą mitybą. Net negalėjau įsivaizduoti, kad mano organizme jau veši vėžys“, – teigė pašnekovė.
Negana to, moteriškas naivumas ir džiaugsmas dėl per pusę metų numestų 15 kg taip pat buvo apgaulingas. „Galvojau, kad tiesiog pagreitėjo medžiagų apykaita. Tuštindavausi po penkis kartus į dieną. Tiesa, dažniausiai viduriuodavau. Savo šeimos gydytojai viso to, ką jaučiau, tiksliai nepasakojau, nes man buvo nejauku. Negi atėjusi iš karto imsi pasakoti, kiek ir kaip tuštiniesi. Gydytojai tik miglotai pasakiau, kad streikuoja skrandis. Ji man išrašė virškinimą gerinančių fermentų ir aš tikėjau, kad tai padės“, – pasakojo vėžį įveikusi moteris.
Galų gale, įvykęs priepuolis atskleidė, kad pacientės organizme ant žarnų jau pusę metų augo polipas. Tai užkimšo žarnas ir maistas negalėjo būti virškinamas. Anot Liudmilos, gydytojai sakė, kad tą dieną, kai kilo priepuolis, maisto praeinamus pro žarną buvo vos 3 milimetrai. Laimei, vėžys nebuvo išplitęs.
Kamuoja neišmanymas, baimė ir neigimas
Šiuo metu medikai deda visas pastangas, kad kuo daugiau pacientų išmoktų atpažinti storosios žarnos vėžio simptomus.
Santariškių klinikų gydytoja dr. Natalija Zaks tikino, kad žmogus turi būti budrūs ir jokiu būdu neneigti blogos savijautos. Kraujavimas, nepraeinamumo reiškiniai, pernelyg dažnas tuštinimasis, svorio kritimas – tai pagrindiniai indikatoriai, kad būtina išsitirti dėl storosios žarnos vėžio.
„Šiuolaikinis tyrimas dėl storosios žarnos vėžio yra labai paprastas. Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nurodo atlikti slapto kraujo testą. Šis parodo, ar paciento išmatose yra kraujo. Jeigu testas teigiamas, žmogus yra nukreipiamas pas koloproktologą. Tuomet gydytojas patikrina dėl galimų pakitimų. Jeigu randamas auglys ar polipas, jis skubiai ištiriamas, atliekant biopsiją“, – prevencinės programos eigą dėstė medikė.
Vis dėlto, dažnai iš anksto aptikti ligą trukdo ne tik pacientų nežinojimas. Su onkologiniais ligoniais Nacionaliniame Vėžio institute dirbanti psichologė Sandra Birbilaitė mano, kad didelę įtaką daro baimė. Dažnai pacientas tik nekaltai apsimeta, kad apie simptomus nieko nežinojo.
„Pati sąvoka „vėžys“ vis dar kelia didžiulę baimę. Visų pirma, tai baimė mirti. Tai vienas stipriausių neigiamų jausmų, todėl jį dažnai lydi stiprūs savisaugos mechanizmai. Dalis žmonių labai rimtai reaguoja į nerimą keliančius simptomus ir nedelsdami kreipiasi į gydytojus, kiti gali reaguoti neigimu, atidėliojimu. Neigimas natūrali apsauginė reakcija, ji gina žmogaus sąmonę nuo visiško baisios žinios užgriuvimo. Neigiant blogoji žinia tarsi kiek atitolinama“, – teigė psichologė S. Birbilaitė.
Pasak specialistės, labai praverčia nuolatinis artimųjų ir gydytojų drąsinimas. Žmogus turi pajausti, jog nėra vienas, o vėžys – toli gražu ne mirties nuosprendis.
Didžiulis pavojus mėsos mėgėjams
Itin svarbu žmones informuoti ne tik apie ankstyvosios diagnostikos sėkmingumą, bet ir apie galimas vėžio priežastis. Medikai šią informaciją taip pat uoliai skleidžia savo pacientams.
Anot gydytojos N. Zaks, storosios žarnos vėžys gali kilti dėl prastos mitybos: „Žmogui užkietėja viduriai, žarnose ima pūti maistas, vyksta organizmo intoksikacija. Reikėtų vengti nesveiko maisto ir ypač raudonos bei rūkytos mėsos. Taip pat itin didelę žalą kelia rūkymas“.
Atidesni turėtų būti ir tie, kurių artimieji jau buvo sirgę storosios žarnos vėžiu. „Ši liga gali būti priskirta prie paveldimų. Pacientui reikėtų tiksliai žinoti, ar artimiausi giminaičiai – broliai, seserys, tėvai, seneliai, buvo sirgę vėžiu. Giminėje esant polinkiui į šią ligą reikėtų labai uoliai tikrintis“, – teigė N. Zaks.
Medikai tikina, jog žmogus turi būti budrus ir sąmoningai rūpintis savo sveikata pats. Itin atsakingiems privalu būti gyventojams, pasiekusiems rizikos amžiaus grupę – 50-74 metų. Vis dėlto visi minėti storosios žarnos simptomai gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms. Jie taip pat gali kreiptis į šeimos gydytoją ir su jo siutimu gauti reikiamas paslaugas, kurios atliekamos pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Tad kilus bent menkiausiam įtarimui dėl negaluojančios sveikatos, privalu nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją.
Pasitikrinkite žinias:
